miestų valdymas

miẽstų vadymas. Nuo XIX a. pradžios krašto miestų valdymu užsiėmė magistratai – miestų svarbiausia institucija. Jiems vadovavo burmistrai (didžiuosiuose miestuose – vyriausieji burmistrai – vok. Oberbürgermeister), buvę magistratų kolegijos pirmininkai. Vėlesnių reformų metais tikslintos miestų valdymo institucijų pareigos. Svarbiausiu uždaviniu buvo miestų komunalinio ūkio tvarkymas. Plėtojant miestų valdymą (ypač dideliuose miestuose) steigtos valdybos ar skyriai atskirų šakų valdymui: registracijos, mokyklų, kultūros (su miesto bibliotekomis, miesto archyvu, muziejais, dailės galerijomis, teatrais ir kita), socialinis – šelpimo, želdynų, skerdyklos ir gyvulių, gaisrininkų, mokesčių ir kita. Statybą miestuose reguliavo statybų, kelių, vandens ūkio, tiltų, statybų, policijos, miesto planavimo, žemėtvarkos, būstų ir gyvenviečių, geodezijos ir kiti skyriai ar valdybos. Atskirose miestų dalyse kartais kurti vietiniai miestų valdymo padaliniai. Didžiųjų miestų valdymu užsiimdavo šimtai specialistų bei tarnautojų, įsikūrusių daugelyje pastatų. Išplėtotas miestų valdymas leido gana efektyviai palaikyti jose Vakarų Europai būdingą miestietiško gyvenimo lygį, aprūpinti gyventojus reikiamais patogumais ir paslaugomis.

Dar skaitykite: Klaipėdos miesto savivaldybė, krašto valdymas.

Martynas Purvinas