metalai

metãlai. Dirbiniai iš įvairių metalų krašte žinoti nuo seno – senkapiuose randama metalinių papuošalų ir ginklų, Romos monetų ir kitų (dar skaitykite proistorė). Iš kitur gabenti įvairūs dirbiniai, metalo žaliava. Išmokta panaudoti ir krašte neretus balų rūdos telkinius. Iš vietinės geležies kalti įvairūs gaminiai. Vietinė rūda naudota ir naujaisiais amžiais. Pvz., 1572 Kiautuose veikė geležies gamykla (vok. Eisenwerk) su 2–3 metalo lydymo krosnimis, kalykla balų rūdai apdoroti. Ten naudoti mechaniniai kūjai, varomi sraunaus upelio sukamo vandens malūno rato. Veikė medžio anglies degyklos, kurios tiekė kaitraus kuro geležies gamyklai. Iš pagaminto metalo gretimoje kalvėje kalti įvairūs dirbiniai. Kelis gamyklos pastatus supo darbuotojų sodybos. Arkliniais vežimais į gamyklą gabenta balų rūda, medžio anglys – iš degyklų Romintos girioje. Panašios geležies gamyklos veikė Viešvilėje, Kreuzburge ir kitose krašto vietose. Vėliau vietinę metalurgiją nukonkuravo pigesni metalo dirbiniai bei Vakarų žaliava. Krašte pradėjo veikti didelės liejyklos. Daugybė kalvių naudojo iš Vakarų atgabentus metalo pusgaminius (valcuotus profilius ir kita). Metalo dirbinių gausa lėmė spartesnę krašto ekonomiką – ūkininkai įsigydavo vis daugiau metalinių darbo įrankių, vėliau ir žemės ūkio mašinų. Metalo dirbiniai plačiai naudoti statybose (dažniausiai metaliniai langų rėmai ūkiniams pastatams, įvairios detalės). Metalo gausą krašte liudija XIX a. itin paplitę antkapiniai metaliniai kryžiai ir kita kapinių įranga. Sovietmečiu dideli kiekiai metalo ir jų dirbinių išgabenta į Rytus, buvusi technika bei įrengimai, miestų sena įranga suniokota.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Monetomis puošta taurė, buvusi Tilžės muziejuje, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Pjautuvai Viešvilės pagrindinės mokyklos istorijos ir kraštotyros muziejuje, 2002