Mėnulis

Mėnùlis, senojoje lietuvių religijoje – dievas, susijęs su jaunyste ir sveikata, laime ir turtu. Kadangi Mėnulio fazės kinta, jis atspindi įvairias vertybes: jaunystę arba senatvę, gimimą arba mirtį, augimą arba nykimą. Ypač daug dėmesio skirta jaunam mėnuliui, į kurį dar iki XX a. kreiptasi maldele: Jaunas mėnulaiti, dangaus karalaiti, tau pilną ratą, man sveikatą ir kitaip. Mėnulis turėjo kelis mitologinius pavidalus – kosmologinį (mėnulis), zoomorfinį (žirgas) ir antropomorfinį. Kadangi Mėnulis artimai susijęs su vandens sfera, Algirdas J. Greimas jį tapatina su lietuvių vandenų dievu Andoju (atitinkančiu prūsų Patrimpą), vienu svarbiausių XIII a. Lietuvos dievų. Aukštą Mėnulio statusą lietuvių religijoje rodo iki XX a. išlikę kulto elementai (maldelės jauno mėnulio garbei, pranašavimai, atsižvelgiama į mėnulio fazę dirbant bei švenčiant). Pietų Lietuvoje iki XX a. vidurio dangaus kūnas vadintas tik Dievaičiu, žodžio mėnulis nevartota. Senuose rašytiniuose šaltiniuose Mėnulio kultas labai dažnai minėtas, tačiau tik bendrose frazėse apie mėnulio, saulės, ugnies, vandenų, gyvūnų garbinimą, žinios apie kulto ypatumus nepateikiamos. Mėnulio garbinimą Prūsijoje mini Petras Dusburgas, Erazmus Stella, Jonas Bretkūnas, Lietuvoje – Janas Długoszas, S. Herbersteinas, A. Gvagninis ir kiti. Mėnulis sietas su sveikata (pvz., stojus jaunam mėnesiui, eita prie gydomųjų šaltinių). Jis t. p. susijęs su turtu ir laime. Pilnatis simbolizuoja turtų ir gėrybių gausą, namų pilnatvę. Todėl Marija Gimbutienė Mėnulį siejo su turto dievu Pilnyčiu ( Pilvytis), kurio vardas gal kilęs nuo Mėnulio pilnaties pavadinimo. A. J. Greimas pabrėžė Mėnulio sąsajas su laime, likimu, mirusiųjų pasauliu. Tai rodo ypatingą Mėnulio svarbą lietuvių religijoje. Lietuvininkai tikėjo, kad pamačius jauno Mėnulio pjautuvą galima laukti laimės, sėkmės, tačiau jei mėnulio pjautuvas guli ant šono ir panašus į laivelį, vadinasi ateinantį mėnesį mirs daug žmonių.

L: Greimas A. J. Tautos atminties beieškant. Vilnius–Chicago, 1990, p. 170–174; Vaiškūnas J. Žinios apie dangaus šviesulius // Lietuvininkų kraštas. K., 1995, p. 694–698; Būgienė L. Mitinis vandens įprasminimas lietuvių sakmėse, padavimuose ir tikėjimuose // Tautosakos darbai. 1999, t. 11 (18), p. 72–76.

Daiva Vaitkevičienė

Iliustracija: Piešinys „Mėnulio pasakos“ motyvais, 1992