Mažoji Lietuva Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos politikoje po 1944

Mažóji Lietuvà Lietuvõs Soviẽtų Socialstinės Respùblikos poltikoje po 1944. Apie Karaliaučiaus krašto prisijungimą (apie galimą Karaliaučiaus krašto padalijimą tarp Lenkijos ir Lietuvos) 1945 II 4 dienoraštyje svarstė M. Riomeris. Nors būgštauta dėl sunkumų kolonizuojant kraštą, tos teritorijos prijungimas prie Lietuvos laikytas valstybės ateities saugumo garantija. Tačiau tai buvo tik bendri svarstymai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Raudonajai armijai rengiantis pulti Rytprūsius, per Maskvos radiją kalbėta, kad pasibaigus karui Mažoji Lietuva bus perduota LSSR. Lietuviai kartografai net buvo gavę užsakymą parengti krašto žemėlapius su lietuviškais vietovardžiais. 1953 triukšmą dėl Kaliningrado srities tariamo prijungimo prie LSSR sukėlė Vakarų Vokietijos spauda, į tai atsiliepė lietuvių emigracijos periodiniai leidiniai. 1959 VI 20 Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininko P. Idzelio laiške prašyta LSSR Mokslų akademijos Prezidiumo parengti argumentus prijungti dalį Kaliningrado srities prie LSSR bei pateikti juos LSSR Ministrų Tarybai toliau spręsti. P. Idzelis siūlė visą Kuršių neriją (iki Kranto) ir visas Kuršių marias prijungti prie LSSR (nes prie Kuršių marių yra didelių gyvenviečių ir miestų, sujungtų keliais ir geležinkeliais, taip pat reikėtų prijungti dalį sausumos teritorijos, įskaitant Sovetską, Ragainę ir kitus miestus). Toks kreipimasis nebuvo vienintelis. Tauragės Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus laiške SSRS vadui Chruščiovui siūlomas Kaliningrado srities prijungimas prie LSSR motyvuotas ne ekonominiais, o istoriniais argumentais. Tačiau tai baigėsi tauragiškio ideologinio auklėjimo valandėle. P. Idzelio kreipimasis sulaukė atsako. Mokslų akademijoje sudaryta komisija (vadovas K. Meškauskas) siūlė prisijungti mažesnę dalį Kaliningrado srities (nei siūlė P. Idzelis). LSSR turėjo būti priskirta 2 300 km² teritorija su 80–100 tūkstančių gyventojų. Komisijos išvadose teigta, kad Kuršių nerija, Kuršių marios ir Nemuno delta sudaro vienalytę gamtinę-geografinę teritoriją, kuri neatsiejamai susijusi su Nemunu ir LSSR teritorija. Siekiant pakelti šios teritorijos ūkinį-ekonominį vaidmenį ir užtikrinti racionalų jos gamtos turtų panaudojimą bei tvarkymą, būtina ją priskirti prie LSSR. 1961 XII 20 LSSR Gamtos apsaugos komiteto pirmininko V. Bergo slaptame laiške Nr. 1562 LSSR Ministrų Tarybos pirmininkui Motiejui Šumauskui prašyta apsvarstyti Kuršių marių ir Nemuno žemupio priskyrimą prie LSSR, kaip 1959 buvo pasiūlyta LSSR Mokslų akademijos komisijos išvadose. Tolesnė šių planų eiga neaiški. 1963 LSSR Liaudies ūkio tarybai pavesta tvarkyti Kaliningrado srities ekonominius reikalus (išskyrus žvejybos pramonę). 1965 Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius Čikagoje prasitarė apie ketinimus prijungti Kaliningrado sritį prie LSSR. Nepaisant įvairių sovietmečio projektų, Mažoji Lietuva liko Rusijos sudėtyje.

L: Nikžentaitis A., Arbušauskaitė A. Nepavykęs bandymas prijungti Kaliningrado sritį prie Lietuvos XX a. 6-ajame dešimtmetyje // Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštų XVI-XX a. istorijos problemos. Acta Historica Universitatis Klaipedensis. Klaipėda, 2001.