Manto kalnas

Narkyčių aukštuma Auksinės žemupyje, prie dešiniojo jos kranto.

Mañto kálnas. Pasakojimuose, kai kada ir literatūroje taip vadinama viena Narkyčių aukštumų, esančių Auksinės žemupyje, prie dešiniojo jos kranto. Vietovardžiui atsirasti pretekstas buvo 1883 Adalberto Bezzenbergerio prielaida, kad vietovardis Mangarben galėjo kilti iš Mantgarben (prūs. garbis – kalnas). Tai patvirtina 1331 Semboje užfiksuotas vietovardis Mantegarbs. Suvokietintą galūnę turintis vietovardis Mantgarben (kalnas prie Narkyčių) reikštų Mantgarbius – liet. Mantkalnius. Ši vietovardžio etimologija leistų spėti: jei Karaliaučiuje Glapo vardu pavadintas kalnas, ant kurio jis buvo nužudytas, tai ir Herkaus Manto kalnas rodo jo nužudymo vietą. Dabar su Manto žuvimo vieta hipotetiškai siejamos 2 aukštumos: viena prie Narkyčių pietrytinio pakraščio, kita – 2 km į pietus nuo šio bažnytkaimio – Pilukščio piliakalnis.

L: Bezzenberger A. Über die Verbreitung einiger Ortsnamen in Ostpreußen // Altpreussische Monatsschrift. Königsberg, B. 20, 1883; Gerullis G. Die altpreussischen Ortsnamen. Berlin und Leipzig, 1921.

Jurgis Mališauskas