mansarda

mansárda, patalpa pastogėje. XVII a. pradėjo plisti vadinamieji mansardiniai stogai – laužtos formos, gaubę erdvesnę pastogę. Tokie stogai XVIII–XX a. pradžioje naudoti Mažojoje Lietuvoje. Vėliau mansardomis vadintos pastogėje įrengtos patalpos, XIX–XX a. pradžioje paplitusios krašte, plačiai naudotos kaimuose. Taip viename pastate atsirasdavo daugiau gyvenamųjų ir kitų patalpų. Rengtos galinės mansardos (pastogės galuose su langais stogo skyduose). XX a. pradžioje krašto kaimuose itin paplito šoninės mansardos (įrengtos pastogės vidurinėje dalyje, su stogo antstatu). Populiariausios buvo šoninės kryžminės mansardos (dvišlaičiu stogeliu, dažnai papuoštu lėkiais, drožinėtomis vėjalentėmis ir kitomis puošmenomis). Tokios mansardos puošė pastatus, buvo patogi vasarinė gyvenamoji patalpa.

Martynas Purvinas

Marija Purvinienė

Iliustracija: Tautinės architektūros gyvenamasis namas su mansarda Semboje, 2002