Lietuvių evangelikų liuteronų Sinodas tremtyje

Lietuvių Evangelikų Liuteronų Bažnyčios išeivijoje aukščiausia institucija.

Lietùvių evangèlikų liuterõnų Sinòdas tremtyjè. Daugelis lietuvininkų bei Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukusių į Vakarus, ten būrėsi į išvietintųjų religines organizacijas (tarp jų ir į Lietuvių evangelikų liuteronų Sinodą tremtyje). Jose dalyvavo daug Mažosios Lietuvos žmonių. Pvz., 1955 IV 23–24 Annaberge (Vokietija) vyko Lietuvių evangelikų liuteronų Sinodo tremtyje III konferencija. Jai pirmininkavo Endrius Žilius, sekretoriavo Fricas Skėrys, sveikino VLIK, Pasaulio Liuteronų Federacijos (LWF) atstovai. Rezoliucijoje rašyta: Lietuvių evangelikų liuteronų Sinodas tremtyje ... su gilia tėvynės meile mini svetimą ir žiaurią okupaciją kenčiančią Lietuvą. Sinodas meldžia Visagalį Dievą grąžinti mūsų tėvų žemei laisvą ir nepriklausomą gyvenimą, o mūsų broliams ir sesėms Lietuvoje suteikti ištvermės ir išsilaisvinimo vilties... Sinodas kreipiasi į visus laisvajame pasaulyje gyvenančius lietuvius evangelikus liuteronus ir kviečia juos išlaikyti savo iš tėvų paveldėtą tikėjimą, kalbą ir papročius. Evangelikų liuteronų senjoru perrinktas Adolfas Keleris, vicesenjoru išrinktas Ansas Trakis. Į Evangelikų Liuteronų Bažnyčios tremtyje vyriausiąją tarybą išrinkti: kunigas Urdzė, kunigas Šimukėnas, Gintautas, Šlenteris, Žilius, Skėrys, Pareigis, Galinaitis ir Pocingis (iš Vokietijos); kunigas Preikšaitis, Purvinas, Kikutis, Klemas (iš JAV); kunigas Martynas Arminas Kavolis, Šulmistras (iš Kanados); Zaikauskas (iš Australijos).

MLFA