lietuviai Karaliaučiuje

XVII a. Karaliaučiuje gyvenę ir veikę lietuviai.

lietùviai Karaliáučiuje. Išaugęs į didmiestį Karaliaučius buvo perdėm vokiškas miestas, kuriame senieji lietuvybės ženklai buvo apnykę. Dėl specialių tyrimų stokos apie Karaliaučiaus lietuvius neturima išsamių duomenų. Įsakius vyskupui Georgui Polenzui, tikybiniame gyvenime imta vartoti vietines kalbas, todėl Karaliaučiaus Didžiosios ligoninės (vok. Gross-Hospital) bažnyčioje 1531 jau nuolat laikytos lietuviškos pamaldos. Pirmuoju kunigu minimas buvęs Šilalės klebonas Jonas Tartyla (Tartylaitis, Tortilavičius) nuo Batakių, davęs pradžią garsiajai Rytprūsių Batockių giminei. 1550–1587 parapijos kunigu buvo Baltramiejus Vilentas, Teigiama, kad XVI a. pabaigoje Karaliaučiuje buvę apie 20 % lietuvių. Be protestantų kunigų, lietuvių apaštalavimu rūpinosi ir katalikai. Brandenburgo kurfiurstui, kuris nuo 1618 valdė Rytprūsius, leidus (1620), Brunsbergo jėzuitai protestantiškame Karaliaučiaus mieste įkūrė savo misiją, laikydami čia keletą jėzuitų. Ten vis būdavo atsiunčiami 1–2 lietuviai ar lietuviškai moką kunigai. Nuo 1651 sąrašuose kaip Karaliaučiaus misininkas yra įtrauktas Jonas Juknavičius, kuris per 14 metų pasižymėjo kaip „pamokslininkas lietuvių kalba“. Jis čia turėjo didelį pasisekimą dėl savo lietuviškų pamokslų. Jis sakydavęs, jog protestantai vokiečiai pamokslininkai „nemoka jūsų gražios kalbos“. Juknavičius ragino klausytis pamokslų, „kur bus kalbama jūsų kalba“. Juknavičius esą palikęs kelis tūkstančius katalikų. Iš to galima spręsti, kad XVII a. viduryje Karaliaučiuje dar turėjo būti daug lietuvių. Kadangi lietuviškai mokančių protestantų kunigų trūko, todėl pamokslai žmonių gimtąja kalba turėjo tokį didelį pasisekimą. Iki 1671 Karaliaučiuje lietuviškus pamokslus sakė žinomas jėzuitų rašytojas Pr. Šrubauskas. Ir po jo iki pat XVIII a. I ketvirčio žinomos pavardės jėzuitų, sakiusių lietuviškus pamokslus. Nuo pat XVII a. pabaigos imti sakyti ir lenkiški pamokslai. Po 1709–1711 didžiojo maro bei bado, išmirus apie 160 000 Mažosios Lietuvos branduolio gyventojų, sunyko jėzuitų misija. Ilgainiui lietuviškai kalbančių žmonių skaičius Karaliaučiuje visai sumažėjo. 1890 oficiali statistika nurodė 469 Karaliaučiaus lietuvius, 1893 – 504, Bet dar po Pirmojo pasaulinio karo kartais buvo laikomos lietuviškos pamaldos.