Lauksargis

Laũksargis, Laukósargis, kaimą ir naudmenas globojantis dievas. Minimas Martyno Mažvydo katekizmo lietuviškoje ir lotyniškoje prakalbose (1547). XVI a. Mažojoje Lietuvoje Lauksargį garbino valstiečiai, besirūpinantys geru javų derliumi. Lauksargis žinomas ir kitu vardu: Jonas Lasickis (apie 1580) Žemaitijoje mini Laukpatį, kuriam meldžiamasi prieš pradedant orę bei sėją. Lauksargio garbinimą paliudija vietovardžiai – gyvenamųjų vietų pavadinimai Mažojoje Lietuvoje, Žemaitijoje ir Kurše, pvz., Lauksargis (1. Upyna, Šilalė; 2. Šiaulėnai, Radviliškis); Lauksargiai (1. Būdviečiai, Ragainė; 2. Tauragė). XIII–XIV a. šiuose regionuose laukais vadinti žemdirbių (laukininkų) kaimai su jiems priklausančia žeme (nuo XVI a. šis žodis reiškia tik dirbamosios žemės plotą). Manoma, kad Lauksargis buvo teritorinė gyvenamosios vietos dievybė, globojusi lauką (t. y. sodžių) – pastatus, naudmenas ir gyventojus.

Daiva Vaitkevičienė