Labguvos pilis

Labguvõs pils. 1258 užgrobtos senosios prūsų pilies Labegowe vietoje, Deimės upės pakrantėje kryžiuočiai pastatė savo įtvirtinimą (iš rąstų ir žemių – kaip ir kitas pirmąsias savo pilis). 1274 (ar 1277) skalviai surengė karo žygį keršydami už sunaikintas jų pilis prie Rambyno ir Ragainės. Atplaukę laivais paryčiu skalviai užklupo Labguvos pilies įgulą miegančią ir ją išžudė, pilį sudegino. 1280 kryžiuočiai pilį vėl atstatė kaip labai svarbų atsparos punktą prie Kuršių marių ir Deimės žemupyje. 1288 pilis tapo Labguvos komtūrijos centru su savo komtūru. Tačiau 1289 įsteigus Ragainės komtūriją ir prijungus Labguvą pastaroji prarado savo statusą (Labguvos pilyje liko tik prievaizdas su įgula). XIV a. ją dažnai puldavo lietuviai ir pilis nuolat būdavo atstatoma bei sutvirtinama (kaip 1352 medinių rąstų aptvaru). Apie 1360 pradėta didelės mūrinės pilies statyba, iš riedulių bei plytų mūryta stačiakampė konvento būstinė (vok. Konventshaus) ir komtūro namas su iždine. Pilis statyta (ir atstatinėta) po 1548 ir 1552 gaisrų. Dideli perstatymo darbai vyko nuo 1566, kol pastatų kompleksas įgavo laužyto stačiakampio planą. L formos pilies kiemą supo keli korpusai: vakaruose komtūro namas (3 m storio sienomis), šiaurėje konvento būstinė (su sale kryžminiu skliautu), rytuose ūkinė dalis (viršutiniame aukšte XVI a. įrengta puošniai dekoruota riterių salė), pietuose korpusas (statytas po 1550). Pietvakariniame kampe stovi pilies bokštas (paaukštintas 1551 ar 1574), senąja gynybine siena sujungtas su komtūro namu. Prie pilies šiaurės vakarinės dalies šliejosi priešpilis, supamas gynybinių sienų su bokštais (statytais XVI a. ir kitais). Pilį ir priešpilį juosė platus vandens griovys – Deimės atšaka. Iš priešpilio per 1430 įrengtus šliuzus tiltas vedė per Deimę rytų link. Šiaurės vakaruose tiltas per griovį vedė į Labguvos senamiestį – parapijos bažnyčios ir pagrindinių pastatų link. Prie pilies stodavo laivai – čia ilgai buvo pagrindinis Labguvos uostas. 1657 Prūsijos valdovas įrengė naujovišką tvirtovę – senąją pilį apjuosė šešiakampio formos pylimų bei griovių žiedu. Jau 1710 tvirtovė sunaikinta. Pilyje veikė įvairios valdžios įstaigos (landrato būstinė, valsčiaus teismas ir kita). Iki XIX a. vidurio pilis buvo dirbtinėje saloje, juosiama plataus griovio ir Deimės. Ją vadino vandenų pilimi (vok. Wasserburg). Vėliau griovio didelė dalis užpilta – teliko jo pietinė atkarpa. 1859–1860 pilis perstatyta, joje įrengtas kalėjimas. Remontuota po 1917 gaisro. Pilyje buvo išlikę vaizdingi senieji skliautai. Per Antrąjį pasaulinį karą apgriauta pilis itin nukentėjo sovietmečiu – nugriautos priešpilio dalys, perstatinėta pati pilis (ir po 1960 gaisro), joje įrengtas mašinų fabrikas. Sunaikinti vaizdingi pilies fragmentai, liekanas stelbia netvarkingi inžineriniai įrenginiai.

L: LE; Dusburgietis P. Prūsijos žemės kronika. V., 1985, p. 193; Borchert F. Burgenstädte Deutsches Land. Essen, 1991.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Labguvos kryžiuočių pilies planas, iki 1944 / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio

Iliustracija: Kryžiuočių ordino pilis Labguvoje, iki 1944 / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio