kvarteras

kvartèras, antropogenas (vok. Quartär – ketvirtinis), Žemės geologijos istorijos kainozojinės eros dabartinis periodas, prasidėjęs po neogeno; geologinė sistema, kurios nuogulos susidarė per tą periodą. Būdingiausias kvartero reiškinys – klimato ritmiška kaita. Mažąją Lietuvą kelis kartus dengė kontinentiniai ledynai, atslinkę iš Skandinavijos. Apledėjimai formavo morenines ir tarpmorenines (fliuvioglacialines, limnoglacialines) nuogulas. Sudėtinga jų serija, apimanti viso kvartero darinius, vadinama ledynine formacija. Kvartero nuogulos dengia visą Mažosios Lietuvos paviršių ir sudaro dabartinį reljefą. Jų sluoksnių storis nuo 5–10 m iki 250–300 m. Didžiausias storis aptinkamas aukštumose ir palaidotuose senslėniuose. Kvartero stratigrafinėje schemoje išskirtos 6–7 ledyno antslinkių morenos su riedulingais priemoliais ir priesmėliais. Jos priskiriamos 5–6 ledynmečiams: Kalvių, Dzūkijos, Dainavos, Žemaitijos, Medininkų ir Nemuno (paskutinis apledėjimas turėjo Grūdos ir Baltijos stadijas). Vindžiūnų, Turgelių, Butėnų, Snaigupės ir Merkinės tarpledynmečių nuogulos suklostytos iš durpių, sapropelių, gitijų, humusingų molių, aleuritų, smėlių, nusėdusių sausumos ežeruose, pelkėse ir upėse. Butėnų tarpledynmečio jūrinės nuosėdos surastos Sembos pusiasalio šiaurės vakaruose ir piečiau Priegliaus upės, zonoje, nutįsusioje iš vakarų į rytus iki Vištyčio. Šios jūrinės lagūninės kilmės nuosėdos slūgso nuo 25 m aukščiau dabartinio Baltijos jūros lygio iki 20 m žemiau jo. Kvartero nuogulos yra dirvodarinės uolienos. Jose glūdi požeminiai (gruntiniai ir sluoksniniai) gėlieji vandenys ir nerūdinės mineralinės žaliavos, naudojamos statybinėms medžiagoms gaminti.

Algirdas Gaigalas

Iliustracija: Žemėlapis. Kvartero nuogulų geologinis pjūvis A–B