palaidoti senslėniai

paláidoti sénslėniai. Kvartero substrato prekvartero uolienų paviršiuje ir kvartero storymėje Mažojoje Lietuvoje pasitaiko kanjoninės formos slėniai užpildyti vėlesnėmis nuogulomis, kurių gylis nuo keliasdešimt iki 200 m ir daugiau, o dugnas nusileidžia iki 200 m žemiau dabartinio Baltijos jūros lygio. Tokie gilūs palaidoti senslėniai buvo išrausti pleistoceno ledynų (prieš 0,7–0,2 mln. metų), jiems kelis kartus užslinkus iš Skandinavijos kalnų, išplauti jiems tirpstant, vandeniui tekėjus po ledu esant dideliam slėgiui arba kritus vandens kriokliams nuo aukštų ir stačių ledyno sienų. Tokios kilmės slėniai užpildyti ledyninėmis sąnašomis (morenomis) ir ledyno tirpsmo tekančių (fliuvioglacialinių) ir stovinčio vandens baseinų (limnoglacialinių) nuogulų sluoksniais. Jų dugnas nelygus. Gali pasitaikyti priešledynmečio ir tarpledynmečių upių palaidotų senslėnių, kurių dugne randama aliuvio nuogulų. Tokių palaidotų senslėnių dugno išilginis profilis tolygiai žemėja erozijos bazės link. Giliuose palaidotuose senslėniuose dažnai pasitaiko pleistoceno ledyninių nuogulų sluoksnių pilnesnė stratigrafinė seka; smėlingomis nuogulomis užpildytuose slėniuose susitelkę požeminiai vandenys (vandenvietėse), kurie eksploatuojami kaip geriamo vandens telkiniai. Palaidotas senslėnis ryškus Nemuno žemupyje: nuo Jurbarko jis pasisuka į pietvakarius maždaug palei dabartinę Įsros upę ir pasiekia Prieglių. Pietrytinių Kuršių marių senosiose nuogulose Nemuno palaidoti senslėniai atsiveria į ankstyvojo kvartero laikų dielį vandens baseiną. Į šį buvusį baseiną atsiveria palaidotas senslėnis, kuris rastas po Karaliaučiumi. Kitas Nemuno palaidotas senslėnis rastas Kuršių marių dugne ir rytinėje Baltijos jūros dalyje. Šio palaidoto senslėnio dugnas įsirėžęs nuo –40 iki –100 m gyliu. Jo plotis 6–8 km. Į šį palaidotą senslėnį patenka smulkesni intakai. Kai kurie jų kartoja dabartinių upių (Jūros, Šešupės ir kitų) kryptis. Mažojoje Lietuvoje didelė dalis palaidotų senslėnių neilgi. Jos pietinėje dalyje surasti du palaidoti senslėniai, kurių ilgis 20–30 km. Giliausias palaidotas senslėnis (–142,2 m) yra Niurniškių apylinkėse; jo ilgis daugiau kaip 3 km. Kitas surastas prie Orupėnų – 2 km ilgio. Palaidotų senslėnių išraižyta Baltijos dabartinė pakrantė Mažojoje Lietuvoje. Kuršių marių pietinėje dalyje vieno palaidoto senslėnio dugnas nusileidžia 132,9 m žemiau jūros lygio. Priegliaus upė beveik pakartoja palaidoto senslėnio kryptį. Mednikų apylinkėse (Karaliaučiaus krašto vidurinėje dalyje) palaidoto senslėnio dugnas yra –55 m žemiau dabartinio jūros lygio, kito prie Gastų –75 m gylyje žemiau jūros lygio. Pastarasis gilėja link dabartinio Nemuno iki –110,5 m.

Algirdas Gaigalas