Kristijonas Aleksandras Kraštinaitis

Kraštináitis Kristijonas Aleksandras 1937 IV 19 Klaipėdoje, architektas, Emilio Kraštinaičio sūnus. 1939 kovo mėn. hitlerinei Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, su tėvais persikėlė į Vilnių. 1964 baigė Lietuvos valstybinio dailės instituto architektūros specialybę. Angelės Vyšniauskaitės vadovaujamose kraštotyros ekspedicijose bei savarankiškai tyrinėjo Vakarų Lietuvos kaimų ir miestų tradicinę liaudies architektūrą, bendravo su mažlietuvių išeivija. 1993 dalyvavo Kraštotyros draugijos mokslinėje konferencijoje, skirtoje Tilžės akto 75-mečiui. 2001 su šeima dalyvavo palydint dėdės, žymaus VLIK veikėjo Jono Stikloriaus (1914–1999), palaikus į paskutinę kelionę – pelenai išberti į Baltijos jūrą. Kraštinaitis dirbo Miestų statybos projektavimo institute, kitur. Svarbiausi projektai: Vilniaus Vingio parko rekonstrukcija (1967), daug žaliosios architektūros parodų, pramonės įmonių interjerų. 1966 laimėjo SSRS I premiją už poilsio pastato projektą (drauge su architekte A. Dabulskiene). Antroji žmona Liubovė Sroka-Kraštinaitienė, g. 1950, tarnautoja; sūnus Liutauras, g. 1960, inžinierius mechanikas. Įsūnis Maksimas, g. 1972, pedagogas.

Vytautas Kaltenis

Iliustracija: Kristijonas Kraštinaitis