kristalinis pamatas
kristalnis pãmatas, kristalinių uolienų dariniai, uždengti vėliau susiklosčiusių nuosėdinių uolienų. Dabar Mažojoje Lietuvoje kristalinis pamatas slūgso 2500–1500 m gylyje. Tirtas dešimtyje gilių gręžinių. Mažosios Lietuvos kristalinis pamatas sudaro Rytų Europos pietvakarinę kratono (platformos) dalį. Jis slūgso po pietinės Baltijos sineklizės dalies nuosėdomis. Mažojoje Lietuvoje kristalinis pamatas sudarytas iš metamorfinių uolienų ir įvairaus tipo granitoidų, susiformavusių proterozojaus laikotarpiu, kuris tęsėsi nuo 2500 iki 560 mln. metų. Vykstant tektoniniams procesams vandenyno vulkaninės ir nuosėdinės uolienos gramzdintos į gelmę, veikiamos slėgio ir temperatūros virto metamorfinėmis uolienomis. Dalis jų lydėsi, virto magma ir skverbėsi į paviršių. Susiformavo žemynas, kuriame aktyvūs geologiniai procesai baigėsi prieš maždaug 1,5–1,4 mlrd. metų. Vėliau žemyno paviršius buvo ardomas, kristalinės uolienos palaipsniui grimzdo, ant jų klostėsi nuosėdos.
L: Bogdanova S., Page L., Skridlaite G., Taran L. Proterozoic tectonothermal history in the western part of the East European Craton... // Tectonophysics, 2001, Vol. 339; Motuza G., Skridlaitė G. Lietuvos gilieji litosferos sluoksniai // Geomokslai. V., 1999; Skridlaite G., Motuza G. Precambrian domains in Lithuania... // Tectonophysics, 2001, Vol. 339.
Gražina Skridlaitė