krantinės
krantnės, hidrotechniniai įrenginiai krantui tvirtinti, laivams sustoti bei krovos darbams. Senovėje didesni laivai negalėdavo priplaukti dėl nuolydaus kranto ir pakrantės seklumos. Krovinius iš laivų tekdavo perkrauti į valtis ar su nešuliais bristi į krantą. Didėjant krovinių apyvartai, rengtos krantinės (statmenas kranto sutvirtinimas gilesnėje ar pagilintoje vietoje). Sukalami mediniai (ąžuoliniai) poliai, ant viršaus klojamas medinis paklotas. Didesnis laivas galėjo iškrauti sunkius krovinius tiesiog ant krantinės. Tokios krantinės rengtos prie didžiojo vandens kelio iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės į Karaliaučių, upių ir kanalų pakrantėse. Vėliau (daugėjant sunkesnių krovinių, juos laikinai sandėliuojant pakrantėse) medines krantines keitė tvirtesnės betoninės ir kitokios. Uostų krantinės vis tobulintos – tiestos geležinkelio linijos, krantinėse statyti krovimo kranai bei kiti įrenginiai, gilintos įplaukos vis didesniems laivams. Iki 1944 prie gerai įrengtų Danės upės krantinių Klaipėdoje priplaukdavo dideli jūrų laivai, ten statyta daug įvairių sandėlių. 1928 sukalus naują medinį krantinės įlaidą, Dangės uostas pagilintas iki 6,20 metrų. 1939 Klaipėdos Pilies uostas pagilintas nuo 2 iki 4 m, prie bastionų įrengta 100 m ilgio krantinė karo laivams. Plečiant Klaipėdos uostą, vis ilgesnės ir geriau įrengtos krantinės statytos Kuršmarių pakrantėje. 1934 Klaipėdos žiemos uoste Lietuvos Respublikoje įrengtos gelžbetoninės iš kesonų krantinės be polių (vienintelės Baltijos pakrantėse, tvirčiausios Klaipėdoje). Veikė pilko granito plokštėmis išklota Keleivinių laivų krantinė. Krantinės dar įrengtos siekiant sutvirtinti vandens plaunamus krantus svarbiausiose vietose. Didžiųjų miestų centruose, dvarų sodybose prie vandens telkinių įrengtos puošnios reprezentacinės krantinės, poilsiui bei pasivaikščiojimui, svarbiems svečiams priimti (Klaipėdoje ties Rotuše ir Birža).
Kostas Frankas
Erikas Purvinas
Martynas Purvinas