Krantas

Krañtas, Krañts, Pajrio krañtas (vok. Cranz; rus. Zelenogradsk), miestas Sembos pusiasalyje, ties Kuršių nerijos pagrindu, prie Baltijos jūros Kranto įlankos, 28 km į šiaurę nuo Karaliaučiaus miesto centro. Lietuvininkai Krantą dar vadindavo Jūrkrančiu. Dabartinio Kranto vietoje, į rytus nuo Karaliaučiaus geležinkelio, senovėje buvo pusiasalis su kopomis – besiformuojančios Kuršių nerijos dalis. Jau priešistoriniais laikais čia gyventa baltų, t. y. prūsų, kuršių, lietuvių protėvių. Vikingai čia lankėsi ir apsistojo Kaupo girioje, Viskiautų vietovėje. IX–XI a. greta Kranto buvo reikšminga vikingų prekyvietė. Jie valdė Kuršmares (įsikūrus Kranto apylinkėse buvo patogu kontroliuoti senąją įplauką į marias). Prie pašto kelio į Klaipėdą Ordino laikais čia įkurta užeiga. Prie senosios karčemos įsikūręs žvejų kaimas vokiškai vadintas Cranzkuhren. Kranto įkūrimo metai laikomi 1252. Kaip ir visoje Sembos šiaurinėje pakrantėje, ten ilgai vyravo kuršių ir prūsų palikuonys. Gyventojai 1723 dar tebekalbėjo prūsiškai. Buvusioje žvejų gyvenvietėje 1816 įkurtas valstybinis kurortas, Karaliaučiaus gyventojų poilsio vieta. 1817 įrengta maudyklė su šiltu vandeniu. 1821 pastatyti pirmieji poilsio namai. Tada atvyko 35 poilsiautojai. 1844 buvo 86 sodybos, 40 jų buvo žvejų ir 13 – laukininkų. 1852 nutiestas plentas į Karaliaučių. 1855 pastatyti maldos namai. 1877 įkurta parapija, 1897 pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Iš Karaliaučiaus pro Kvedenavą, Stigėnus, Moleinius, Labotą, Bildavą į Krantą 1885 nutiestas geležinkelis, kuriuo naudojosi daugelis karaliaučionių (per pusvalandį iš didmiesčio patekdavę į pajūrį). Sembos traukiniai kursuodavo dažnai – 26 kartus per dieną į abu galus. Miestiečiai jais atvykdavo ir trumpam – tik pasimaudyti ar pabūti prie jūros. Kita geležinkelio linija vedė iš Kranto į Naujuosius Kuršius pro Aisulius, Vaiškytus, Garbsėdžius ir Rantavą. Daug lietuvininkų į Krantą atvažiuodavo ir atplaukdavo vasaroti arba dirbti. Kuršmarių laivams įrengtas uostas 3 km į rytus nuo Kranto, Krantbėkyje (vok. Cranzbeek), į kurį nutiesta geležinkelio atšaka. Vasarą 4 kartus per dieną iš Kranto į Krantbėkį važiuodavo traukinys, o iš jo pro Kuršių nerijos žvejų kaimus į Klaipėdą plaukdavo laivai. Plentai nutiesti į Karaliaučių, Pabėtus, Kuršius. Ties Krantu prasideda Užmaris (Kopos) – Kuršių nerija. Iš čia ėjo senasis žvyruotas pašto kelias iki Klaipėdos. Nuo 1895 Krantas tapo karališkuoju kurortu. Po Pirmojo pasaulinio karo pastatyta daug vasarnamių, poilsio namų, pensionų, įrengta dumblo maudynių, maudyklų, gydyklų, kurhauzų, valgyklų. Pagrindinė kurorto vieta buvo per 1,5 km nusitęsusi krantinė, apstatyta vaizdingais pastatais su daugybe užeigų ir kita. Iš čia gėrėtasi Kuršių nerijos ir Sembos pusiasalio vaizdais, dažnai banguojančia jūra. Retsykiais didelės audros (1850, 1867, 1890, 1914, 1931 ir kitos) suniokodavo pakrantę bei kurorto įrengimus. Pajūriu Kranto žemės tęsėsi 5 km į vakarus aprėpdamos Rasėnus, Kriwischkuhle ir kitas pakrančių vietoves su atskiromis maudyklėmis. Paplūdimys smulkaus balto smėlio, apie 1 km ilgumo. Miestas skendėjo žalumoje, buvo gražiai tvarkomas didelis pajūrio parkas, šliejęsis prie gretimo pušyno. Kranto dalimi buvo Šventliūnis (Šventlundas) bei keleto kvadratinių kilometrų ploto liūninė pelkė (uždumblėjusi Kuršių marių įlanka), per kurią tekėjo Bildavos, Brastos ir kiti upeliai – Kuršių marių intakai. Krantiškiai kankorėžių dūmais skaniai išrūkydavo plekšnių, kuriomis mėgdavo smaguriauti vasarotojai. Iki Antrojo pasaulinio karo Krantas buvo tankiai užstatytas miestas su daugeliu puošnių pastatų. XX a. pradžioje poilsiavietes, vilas neretai puošė tuomet madingi tautiški padailinimai (tarp jų būdingi kuršiams bei lietuvininkams). 1904 pastatyta Šv. Andriaus Katalikų Bažnyčia, buvo Šv. Adalberto vienuolynas. 1911 pastatyta žydų sinagoga. 1939 buvo 5079 gyventojai. Antrojo pasaulinio karo mūšiai Krantą aplenkė. Sovietmečiu nugyventa ar nevykusiai perdirbta dauguma vaizdingų senų statinių, buvęs puošnus ir tvarkingas kurortas nuskurdo. Kranto bažnyčia paversta sandėliu, sporto sale. Vietovardis kilęs iš kuršių kopininkų krants, plg. liet. krantas.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Kranto evangelikų liuteronų bažnyčia, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Krantas. Puošnus kurorto pastatas, 2001

Iliustracija: Krantas. Puošnus kurorto pastatas, 2001

Iliustracija: Krantas. Vandentiekio bokštas, 2001

Iliustracija: Kurortininkų mėgstamas Kranto paplūdimys, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Viešbutis „Pilis prie jūros“. Atvirukas, iki 1944 / lš Gedimino Bendinsko rinkinio

Iliustracija: Būdingas Kranto kurortui mūrinis gyvenamasis namas, 2001

Iliustracija: Būdingas Kranto kurortui mūrinis gyvenamasis namas, 2001

Iliustracija: Būdingos Kranto kurortui vilos su didelėmis šoninėmis mansardomis, verandomis bei balkonais, puoštos medžio drožiniais, 2001