krantai

kranta. Mažosios Lietuvos jūros kranto linijos ilgis yra apie 215 km. Morfogenetiniu požiūriu to kranto ruožai priskiriami bangavimo procesų formuojamų krantų grupei. Jūriniai Kuršių ir Aismarių nerijų krantai priskiriami lagūniniam, Sembos pusiasalio – išlygintam abraziniam, o į šiaurę nuo Klaipėdos – išlygintam akumuliaciniam krantų potipiams. Mažosios Lietuvos jūriniam krantui būdinga formų įvairovė. Aismarių nerijos jūrinis krantas įvairaus pločio (20–40 m), smulkiagrūdžio smėlio paplūdimiai remiasi į santykinai vienalytį ir platų, tankiai apaugusį žolėmis ir krūmais, apie 11 m aukščio apsauginį paplūdimio kopagūbrį. Tos nerijos didžiojoje dalyje krantas akumuliacinis arba santykinai stabilus. Aismarių neriją nuo Sembos pusiasalio skiria Piliavos sąsiauris. Statant Piliavos uosto molus abipus jų (ypač šiaurinėje pusėje) smarkiai kaupėsi smėlis ir krantai šiose vietose gerokai pasistūmėjo jūros pusėn. Aismares nuo Kuršių marių skiria stačiakampio formos Sembos pusiasalis. Jis pietuose prasideda Piliavos ragu, jūros krantas čia žemas, apaugęs pušynėliais. Už plataus smėlingo paplūdimio yra neaukštas kopagūbris. Piliavos ragas baigiasi netoli Tenkytų. Čia paplūdimys susiaurėja, o smėlį dažnai keičia žvyro ir riedulių laukai. Dėl smėlio trūkumo kopagūbrio čia jau nebėra. Gana statūs klifų, sudarytų iš ledyninės kilmės priemolio, smėlio ir žvyro sluoksnių bei riedulių, šlaitai. Krantas toliau į šiaurę žemėja ir netoli Retėnų tėra 4–7 m aukščio. Šioje vietoje prie jūros šliejasi žemuma. Už kelių kilometrų vėl prasideda pakilumos, kurias skiria platesni ar siauresni kloniai. Paplūdimyje vėl daugėja žvyro ir akmenų. Krantas apaugęs krūmais ir miškeliais. Nuo Sargenavos iki Palvininkų krantas aukštas, apaugęs krūmais ir medžiais. Paplūdimyje vyrauja glitus melsvo ir rusvo atspalvio molio bei dumblo mišinys (pulpa). Nuo Sargenavos iki Bruzdavos rago kranto papėdėje atsiveria gintaringieji sluoksniai. Kranto linija banguota, negilios įlankos kaitaliojasi su išsišovusiais į jūrą ragais. Klifai aukšti (iki 45 m), apaugę tankiais krūmais ir medžiais. Daug kur jūros pakrantėje iš vandens išnyra stambūs akmenys-rieduliai. Paplūdimio paviršius dažnai užneštas molio purvu. Ryčiau kyšulio, netoli Kuršelių, krantas aukščiausias – 60,4 m. Nuo čia iki Rūsių jis aukštas ir status. Krantą sudaro ledyninės kilmės smėliai, priemoliai, žvyrai. Kai kur yra nestoras rudųjų anglių sluoksnis. Beveik visas šiaurinis Sembos pusiasalio krantas aktyviai ardomas bangų ir plūsmo srauto. Dažnos skardžio nuogriuvos, nuošliaužos. Joms atsirasti padeda gruntiniai vandenys bei solifliukciniai procesai. Nuošliaužos dažnai užkloja visą paplūdimį. Aukšti skardžiai tęsiasi iki Naujųjų Kuršių, toliau iki pat Kranto jie žemėja iki 8–10 m, kol vietoj skardžių vėl pasirodo kopos bei balto smėlio paplūdimiai. Akumuliacinių kranto ruožų Sembos pusiasalio šiauriniame pajūryje beveik nėra. Išimtis – Naujųjų Kuršių uosto apylinkės (apie 3 km ilgio kranto ruožas), kur nešmenys kaupėsi dėl uosto įtvarų bei kyšulio. Naujųjų Kuršių žvejybos uosto geografinė padėtis, nedidelis jo plotas ir molų konfigūracija XX a. pr. neturėjo didesnio poveikio krantodaros procesams. Ilgainiui kaupiantis nešmenims abipus uosto molų, paplūdimiai platėjo. Į šiaurės rytus nuo Kranto prasideda Kuršių nerija. Išskyrus nedidelį ruožą piečiau Šarkuvos, kur po stiprių audrų paplūdimyje atsiveria moreninis priemolis, kitur krantas lėkštas bei smėlėtas. Pajūriu tęsiasi smėlio paplūdimiai, platėjantys šiaurės kryptimi nuo 10 iki 45 m. Už jų – 6–8 m aukščio žmonių sukurtas apsauginis kopagūbris. Siauriausia nerijos vieta yra 3 km nuo Šarkuvos (per dideles audras per šią vietą jūros vanduo plūsta į marias). Todėl jūros krante įrengti specialūs pylimai, vėliau saugoti ir remontuoti. Kuršių nerijos krantas nuo Kranto iki Rasytės priskiriamas prie išplaunamų krantų. Pagal ardymo intensyvumą išskirtini 3 ruožai: stiprios ardos – Krantas–Šarkuva, vidutinės – Šarkuva–Rasytė ir silpnos – Rasytės apylinkės. Nuo Rasytės iki Pervalkos krantas santykinai stabilus. Paplūdimiai (30–50 m pločio) sudaryti iš vidutingrūdžių bei smulkiagrūdžių smėlių, tik prie Nidos gausiau žvyro ir gargždo. Nuo Pervalkos ryškėja apsauginio kopagūbrio dvilypumas. Artėjant prie Juodkrantės II gūbrys nunyksta, tačiau I gūbrio viršūnė lėkštėja bei platėja. Nuo Juodkrantės Smiltynės link paplūdimiai pamažu platėja, o juos sudarančios sąnašos smulkėja; aukštėja bei platėja apsauginis kopagūbris. Ties Smiltyne vidutinis paplūdimio plotis siekia 55 m; dvigūbris kopagūbris paaukštėja iki 13 m. Kuršių nerijos šiaurinės dalies (Kopgalis) iki XVI a. II pusės dar nebūta. Tai liudija C. Hennenbergerio 1595 žemėlapis (tada Kuršių nerijos šiaurinis galas buvęs ties Danės žiotimis). Kuršių neriją nuo žemyno skiria Klaipėdos sąsiauris. Iki molų statybos pradžios 1835 ryškiausi to sąsiaurio kranto pokyčiai būdavo per dideles audras bei pavasarinius potvynius ir ledonešius. Dažniau paaukštėdavo Klaipėdos sąsiaurio pietų krantas bei būdavo išplaunamas šiaurinis (žemyninis) krantas. Kuršių nerijos ir žemyninio kranto linijos bei priejų prisišliejusių seklumų pokyčiai būdavo gana dideli: per 1796–1820 Kuršių nerija pailgėjo apie 75 metrus. 1796–1820 žemyninis krantas atsitraukė apie 180 metrų. Tai labai trukdė laivavedybai ir Klaipėdos uosto plėtrai. XIX a. imta statyti tuometinius Klaipėdos sąsiaurio krantą tvirtinančius bei nuolatinį farvaterio gylį palaikančius molus (kai kurie kranto tvirtinimo bei farvaterio gilinimo darbai atlikti ir anksčiau). Klaipėdos sąsiaurio krantas ypač smarkiai keitėsi statant molus. Per 1835–1878 kranto linija prie pietinio molo pailgėjo apie 600 m (tiek pat pailgėjo ir Kuršių nerija). Vėliau jį dar pailginus, kranto linija priešvėjinėje pusėje dėl paspartėjusios dugno erozijos priekrantėje trumpėjo. Iki 1960 stipriai pagilinti įplaukos ir vidinio kanalo farvateriai paveikė kranto linijos susidarymą. Nuo Melnragės iki Girulių driekiasi neplatūs, iš stambiagrūdžių ir vidutingrūdžių smėlių sudaryti paplūdimiai; viengūbrio, vietomis suskaidyto, apsauginio kopagūbrio aukštis 5–9 m. Atkarpos šiaurinėje dalyje paplūdimių aukštis mažėja, juos sudarantys smėliai smulkėja. Siauriau Girulių į jūrą remiasi iki 21 m aukščio status šlaitas, apaugęs medžiais, vadinamas Olando kepure. Šis kranto ruožas primena Sembos krantus. Iš kieto priemolio ir smėlio sudarytas skardis, siauras paplūdimys, daugybė akmenų. Panašus savo struktūra (tik žemesnis) moreninis klifas su nuošliaužomis ir labai šaltiniuotu vakariniu šlaitu bei papėde yra ir 3 km į šiaurę nuo Karklininkų. Čia krantas intensyviai ardomas. Toliau Nemirsetos link paplūdimys vėl platėja, iškilęs apsauginis kopagūbris aukštėja, paplūdimys platėja, ties Nemirsetos kyšuliu vietomis siekia 50–60 m. Prie Nemirsetos, už apsauginio kopagūbrio, pasirodo aukštesnė kranto pakopa – buvusios Litorinos jūros krantas.

Gintautas Žilinskas

Iliustracija: Vaizdingos atodangos skardinguose Baltijos jūros krantuose ties Didžiaisiais Kuršiais, 2001