Klaipėdos sąsiauris

vandens ruožas, jungiantis Kuršių marias su Baltijos jūra.

Klapėdos ssiauris (vok. Memeler Tief), jungia Kuršių marias su Baltijos jūra. Jo rytiniame krante Klaipėda, vakaruose – Kuršių nerija. Nuo Kuršių marių Klaipėdos sąsiaurį skiria smėlio sala Kiaulės nugara. Klaipėdos sąsiaurio vaga yra 0,4–0,6 km pločio ir 10 km ilgio. Pasižymi dideliu gyliu (10–14 m) ir nepastovia, kartais labai sraunia, tėkme. Dar XIII a. vokiečių riteriai Klaipėdos sąsiaurį vadino Memeliu ir laikė Nemuno žiotimis. Miestas prie sąsiaurio ilgai vadintas Memeliu. Pirmą kartą Klaipėdos pilis (Aremele Castrum) ir Nemunas (Mēmele Flv.) pažymėti 1491 Eichštate išleistame N. Kuziečio žemėlapyje. 1829 Aleksandras von Humboldtas (per Kuršių neriją keliavęs iš Karaliaučiaus į Peterburgą) Klaipėdos sąsiauryje stebėjo pavasario ledonešį ir išmatavo tėkmės greitį, kuris balandžio 20 d. sąsiaurio viduryje buvo 2,26 m/s. 1959 Eduardas Červinskas apibūdino Klaipėdos sąsiaurio vandens apykaitos svarbiausius veiksnius: Baltijos jūros ir Kuršių marių lygius, Nemuno nuotėkį ir vėjo režimą. Per Klaipėdos sąsiaurį vyksta sudėtinga vandens apykaita tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros. Dar 1830 V. Vuckė pabrėžė, kad Kuršių marių vanduo gėlina jūros vandenis. Dabar per metus į jūrą iš marių išteka nuo 15,2 iki 32,4 km³ gėlo vandens, o iš jūros į marias patenka nuo 3,2 iki 6,8 km³ sūresnio vandens. Klaipėdos sąsiauris buvo svarbus prekybos kelias į Vakarų Europą, vietos žvejų uostas. 1584 H. Rungė pirmą kartą pažymėjo Klaipėdos sąsiauryje laivybos farvaterį bei seklumas: barinę bei Kiaulės nugarą. Tuomet Klaipėdos sąsiauryje laivybos gylis sudarė vos 4,0 m. Bandyta pirmą kartą pagilinti farvaterį 1740, kai pradėta naudoti žmonių jėga varoma žemsemė. Tačiau 1770 pavasarį, po stiprios audros, stebėtas mažiausias iki šiol žinomas farvaterio gylis – 2,85 m. 1850–1880 Klaipėdos sąsiauryje farvaterio gylis buvo apie 6 m.

Brunonas Gailiušis

Iliustracija: Klaipėdos sąsiauris – Lietuvos vartai į pasaulį. Dailininko Jono Buračo aliejinė tapyba, reprodukcija, 1938. Paveikslas kabojo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, per Antrąjį pasaulinį karą nacių okupacinės administracijos išvežtas į Vokietiją / Iš Buračų šeimos rinkimo

Klaipėdos sąsiauris – Lietuvos vartai į pasaulį. Dailininko Jono Buračo aliejinė tapyba, reprodukcija, 1938. Paveikslas kabojo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, per Antrąjį pasaulinį karą nacių okupacinės administracijos išvežtas į Vokietiją / Iš Buračų šeimos rinkimo

Dailininkas Jonas Buračas