kooperacija

kooperãcija (lot. cooperatio – bendradarbiavimas), tam tikra ūkio sistema. Mažojoje Lietuvoje kooperacijos plėtotei sudarytos palankesnės sąlygos nei Didžiojoje Lietuvoje, nes Vokietijos įstatymai buvo pakantesni rinkos ekonomikos atžvilgiu. Buvo 3 pagrindinės kooperacijos draugijų rūšys: taupomosios-skolinamosios draugijos, ūkiniai ir vartotojų kooperatyvai. Dažniausiai Mažojoje Lietuvoje steigtos taupomosios-skolinamosios draugijos, lietuvininkų vadintos šporavimo ir pažyčkos (arba žyčkos) draugijomis. Prie jų steigimo nemažai prisidėjo vokietis Friedrichas Wilhelmas Raiffeisenas, vienas žymiausių kooperacijos sąjūdžio teoretikų. Kooperacijos draugijos dažnai vadintos Raiffeiseno draugystėmis. Klaipėdos apylinkėse pirmoji tokia įsteigta 1895. 1904 taupomosios-skolinamosios draugijos veikė ir Vederaitiškiuose, Agluonėnuose, Budelkiemyje, Kretingalėje, Priekulėje ir kitur. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą būsimame Klaipėdos krašte veikė 36 tokie kooperatyvai. Jų taupomieji įnašai bei aktyvai 1913 sudarė 8,07 mln. markių. 1926 pabaigoje Klaipėdos krašte veikė 39 Raiffeiseno tipo taupomosios-skolinamosios kasos (dar vadintos fereinėmis), tada jų nariams išduota apie 8,95 mln. Lt (aktyvai sudarė 6,9 mln. Lt). Stambiausias ūkinis kooperatyvas prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo Klaipėdos, Šilutės, Tilžės ir Įsruties apskrityse veikusi bendra gyvulių kupčių kooperacijos draugija. Šilutėje aktyviai dirbo gyvulių siuntimo draugystė, 1904 turėjusi 822 narius, arba draugsanarius. 1907 panašus kooperatyvas veikė ir Pagėgiuose. Jiems padedant krašto gyvuliai pardavinėti net Berlyne. Steigėsi ir vartotojų kooperatyvai. 1906 diskutuotas sumanymas steigti prekybos draugiją Klaipėdoje. Lietuvos Respublikos valdymo metais Klaipėdos krašte kūrėsi lietuviški kredito kooperatyvai (iš pradžių jų buvo 12). 1924 įkurtas Laukininkų bankas turėjo tapti jų kreditavimo centru. 1927–1928 nemaža jų bankrutavo. Apie 1930 lietuviški smulkaus kredito kooperatyvai veikė tik Klaipėdoje, Šilutėje, Priekulėje, Agluonėnuose, Svencelėje. 1936 krašte veikė 68 įvairios kooperatinės bendrovės (vok. Genossenschaften): 52 – žemės ūkio kredito, 5 – prekių užpirkimo, 4 – gamybinės ir kitos.

L: Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. Klaipėda, 1992; Kapust W. Die Entwicklung der memetländischen Wirtschaft seit der Abtrennung vom Deutschen Reiche... Marburg, 1928; Willoweit G. Wirtschaftsgeschichte des Memeigebiets. Bd. II. Marburg / L., 1969.

MLEA

Julius Žukas