kokliai

kokliai, keramikos dirbiniai, skirti krosnių statybai ir apdailai. Būdavo įvairaus pavidalo ir formų, glazūruoti išorėje įvairiomis spalvomis (balta, žalia, ruda ir kitomis). Koklių formos (kartais gana sudėtingos) buvo pritaikytos geriau kaupti šilumą, o jų išorinis pavidalas – krosnims ir patalpoms papuošti. Būdavo ornamentuotų, tapytų, reljefinių, figūrinių ir kitokių. Kai kur Mažojoje Lietuvoje kokliai vadinti čerpėmis. Kokliai krašte kaip prabangos dalykas atsirado Ordino laikais pilyse, dvaruose, statant vaizdingas ir puošnias krosnis. Nuo XVI a. kokliai paplito miestiečių būstuose, XIX–XX a. pradžioje – ir kaimuose. Savitos koklių puošybos tradicijos susiklostė Mozūruose. Apie Mažosios Lietuvos koklių savitumą nedaug žinoma. Tada kokliai gaminti gausiose Mažosios Lietuvos plytinėse: Priekulėje, Gropiškėje ir kitur. XIX a. plito labai puošnūs figūriniai kokliai – ypač skirti krosnims apvainikuoti. Tarpukariu pagal to meto madas gaminti paprastesnės išvaizdos kokliai. Krosnys iš puošnių koklių iki 1945 buvo būdingos krašto būstams. Sovietmečiu sunaikinta daugybė krašto plytinių, nutrūko tradicinių koklių gamyba. Daugybė puošnių koklių sunaikinta griaunant krašto namus, ateiviams perdirbant senąsias krosnis.

Martynas Purvinas