Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Klaipėdos žvejybos uostai

vietinių žvejų uostai.

Klapėdos žvejỹbos úostai. Prieš Ordino invaziją Danės žiotyse tikriausiai buvo vietinių žvejų uostas. Vitėje Žvejų vardu vadintos net 3 gatvelės. XVI a. pabaigos tarp dabartinės Didžiosios Vandens ir Galinio Pylimo gatvių buvo žvejų kaimas. Tie žvejai laivus laikydavo tikriausiai Danės senvagėje. Visi senieji uostai buvo natūralūs užutekiai. Toks buvo Vitės žvejų uostas, veikęs jau 1817. Iki Antrojo pasaulinio karo išsilaikė Bomelio Vitės (Bumbulvietės) žvejų uostas prie marių. Iki XIX a. pabaigos jis buvo natūralus, įsikūręs Žvejonės (Švijanės) upelio žiotyse. 1893 ten įrengtas pagrindinis Klaipėdos žvejų uostas (Valgums). Sparčiai daugėjant laivų, po 4 metų šį uostą reikėjo plėsti. Uosto magistratas rekonstrukcijai išleido 34 000 markių. Uoste galėjo švartuotis ir žiemą praleisti 200 kuterių, kuršvalčių. Svarbiausi darbai atlikti 1899–1900, iškasus kiek netaisyklingo plano, gana erdvų žvejybos uosto baseiną. Krantinėms sutvirtinti panaudoti mediniai įlaidai, akmenys. XX a. pradžioje pro šį uostą švyturio link ėjo Klaipėdos tramvajaus linija. Iki XX a. pradžios sunyko ir Smeltės žvejų prieplaukos. 1873 baigus kasti Karaliaus Wilhelmo kanalą (Klaipėdos kanalas), sujungusį Miniją su Kuršių mariomis, miesto pietinėje dalyje įrengtas slėsnus (2 m gylio) Malkų uostas. Jo paskirtis – eksportuoti medieną į kitas šalis. Smeltės žvejų valtims ir toliau teko glaustis patogesniuose marių užutekiuose. Kuriantis pramonės įmonėms, statant naujus namus, nyko ir žvejų užutekiai, nors XX a. I pusėje žvejyba Klaipėdoje vertėsi apie 40 šeimų. Po Antrojo pasaulinio karo pietinėje miesto dalyje įkurtas sovietinis žvejybos uostas.

L: Tatoris J. Senoji Klaipėda. V., 1994, p. 78–79; Urban A. Die Entwicklung des Memeler Hafens. Diss. Würzburg, 1925; Willoweit G. Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebiets. I Band. Marburg (Lahn), 1969, S. 225–245.

Albertas Juška

Iliustracija: Klaipėdos žvejų uostas: žvejų kuteriai prie uosto krantinės, statinėse laikomas kuras, iki 1939 / Iš leidyklos „Libra Memelensis“ archyvo