Klaipėdos tramvajus
Klapėdos tramvãjus. XIX a. spėriai augę naujieji priemiesčiai toli nusidriekė palei Kuršių marias (XIX a. pabaigoje kraštiniai Vitės ir Smeltės kvartalai buvo nutolę per 7–8 km). Apie 20 000 gyventojų miestui buvo reikalingas viešasis transportas. 1897 magistratas priėmė sprendimą įrengti dvi apie 9 km ilgio tramvajaus linijas: Geležinkelio stotis–Turgaus gatvė ir Smeltė–Vitė. Tam pasirašytos sutartys su specializuotomis Dresdeno ir Danzigo firmomis. Parengiamieji darbai pradėti 1898: užpilta citadelės gynybinio griovio dalis, pastatytas depas, vagonų remonto dirbtuvės. Dėl firmas ištikusios krizės tramvajaus linijos tiesimas netrukus sustojo. Pirmoji sutrumpinta linija Turgaus g.–Smeltė atidaryta tik 1904 VIII 8. Kaip ir planuota, tramvajus pradėjo kursuoti 1904 pabaigoje. Iš pradžių jis buvo nuostolingas: 1907 patirta 27 000, 1908 – 14 371 markės nuostolio, bet 1909 jau gauta 4000 markių pelno. Tramvajus tapo populiariausia klaipėdiečių susisiekimo priemone. Kursavo bet kokiu oru, labai punktualiai, ilgesniuose kelio ruožuose judėjo 30 km/val. greičiu. Dažniausiai važinėjo vienas vagonas, jame susėsdavo po 30–35 žmonių. Klaipėdiečiai bei atvykėliai tramvajumi naudojosi apie 30 metų, kol 1934 (daugiausia uostamiesčio vyriausiojo burmistro Wilhelmo Brindlingerio pastangomis) mieste pradėjo kursuoti keleiviniai autobusai.
Albertas Juška
Iliustracija: Klaipėdos miesto tramvajaus maršrutas ėjo iki Raudonojo švyturio. Atvirukas, XX a. pradžia / Iš Viktoro Raševskio rinkinio