Klaipėdos krašto mokyklų draugijos mokyklos
Klapėdos krãšto mokỹklų draugjos mokỹklos. 1926 įsteigta pirmoji lietuviška privati mokykla Klaipėdoje (vėliau išaugusi į didžiausią, apie 800 moksleivių turėjusią Donelaičio pradinę mokyklą). 1927 lietuviška pradinė mokykla atidaryta Šilutėje. Itin svarbu buvo atidaryti bent kelias lietuviškas aukštesniąsias mokyklas. Tokių Klaipėdos krašte iš viso nebuvo (vokiečių – 5). Klaipėdos krašto mokyklų draugijos rūpesčiu įsteigtos progimnazijos Pagėgiuose (1926) ir Šilutėje (1932), 1933 atidaryta populiari Spartesnioji mokykla Klaipėdoje. Toliau steigtos pradinės mokyklos: 1931 – Smalininkuose, Viešvilėje, Vilkyškiuose, Rusnėje, Priekulėje, Bajoruose; 1933 – Kintuose, Natkiškiuose, Kukoruose ir Rimkuose. 1934 lietuviškų privačių mokyklų padaugėjo iki 14, tačiau 1934 rudenį teliko 2 (Direktorija, pasižadėjusi dėstomosios lietuvių kalbos nekeisti, jas suvalstybino). Pažadas netesėtas – jos imtos jungti su vokiečių mokyklomis, palaipsniui įvesta vokiečių dėstomoji kalba. Privačias mokyklas teko steigti pakartotinai. Klaipėdos krašto mokyklų draugija veikė ryžtingai: 1936 vėl dirbo 45 lietuviškos privačios mokyklos, iš jų 9 buvo dviklasės. 1937 IV 1 pradedant naujus mokslo metus dirbo 52, mokė 81 pedagogas, lankė 1779 vaikai; 1937 X 1 – 55, mokė 85 pedagogai, mokėsi 2367 moksleiviai. Daugiausia mokinių būta 1938/1939 mokslo metais – dirbo 60 mokyklų, mokė 91 pedagogai, lankė 2520 moksleivių (kartu su besimokančiais gimnazijų parengiamosiose klasėse). Kai kurios mokyklos buvo didelės: 1938 Viešvilės privačioje pradinėje mokykloje mokėsi 110, Jakų – 123, Smalininkų – 154 vaikai. Iš 1938 IV 1 atėjusių mokytis į pradines mokyklas 2373 moksleivių Klaipėdos krašte gimusių buvo 1486 (arba 62,6%), gimusių Lietuvoje – 840 (35,4%), kitur – 47 (2,6%). 1938 privačias lietuviškas pradines mokyklas lankė 1285 (54,1%) katalikų tikėjimo (tie laikytini atsikėlusiais iš Lietuvos) ir 1058 (44,6%) evangelikų liuteronų – lietuvininkų, senųjų vietos gyventojų vaikų. Vadinasi, lietuviškų privačių pradžios mokyklų steigimu buvo suinteresuoti į kraštą atsikėlę lietuviai, tačiau jas lankė ir nemaža vietos gyventojų vaikų. Šias mokyklas lankė 303 moksleiviai, namie bendraujantys ne lietuvių kalba (280 kalbėjosi vokiečių, 23 – kitomis kalbomis). Juos čia siuntė šeimos, nepritarusios Direktorijos išlaikomose mokyklose viešpatavusiai nacionalistinei auklėjimo krypčiai. Įsteigti privačią mokyklą nebuvo lengva. Atitinkamos formos prašymą savo parašais privalėjo patvirtinti bent 10 vietovės gyventojų, jame nurodytas mokyklos statinys turėjo atitikti higienos normas. Kaimuose tam ieškota stambesnių ūkininkų didelių namų, reikėjo didinti langus, kai kur net pakelti lubas. Patalpą reikėjo suremontuoti, įsigyti būtiną inventorių bei pasirūpinti mokymo priemonėmis.
Albertas Juška
Klaipėdos krašto mokyklų draugijos pradžios mokyklos ir mokytojai 1938. Mokyklos pateiktos pagal apskritis, toliau – pradžios mokyklos abėcėlės tvarka. Po brūkšnelio nurodytas mokytojas.
Klaipėdos apskritis: Dauparų – Lechneris; Dinviečių – Ukermarkis; Ditavos – Hojerytė; Gindulių – M. Vencelytė ir Dubickas; Grynaičių – Tetmajerytė; Jakų – Makalauskas, Kondrotaitė, Habermasaitė ir Rumpytė; Kiškių, įsteigta 1938 – nežinoma; Kreivėnų – Kremerytė; Kretingalės, įsteigta 1938 – nežinoma; Lankupių – Majutė ir Kairytė; Lėbartų – Vakauzaitė; Nidos – Alb. Kremeris; Plikių – Kelertas ir Freitagas; Priekulės – Siliutė ir Jankevičius; Tauralaukio – Andrusytė; Vaidaugų – Lidikaitė; Vanagų – Chainauskaitė; Venckų – Veinsneiderytė; Vilkyčių – Vegneris ir Vanagaitė.
Pagėgių apskritis: Baltupėnų – Juodlaukienė; Galsdonų – Pranaitis; Kalvelių – Pleskūnas; Katyčių – V. Vakauzas; Kūgelių – Popendikis; Lauksargių – Jonas Bicka; Mediškiemių – Ruseckaitė; Oplankio – Ed. Smielauskas; Opstainių – J. Smielauskas ir M. Semturytė, Panemunės – Sicas ir Silgslytė; Piktupėnų – Valnerytė; Smalininkų – F. Prekeris, A. Kaulius, Kondrackaitė, Motritsh, O. Paulikienė ir V. Žiogas; Sokaičių – Juodlaukienė; Stoniškių – Puodžiūnaitė; Šlaunių – Omkis; Usėnų – Bliumas ir Gudaitė; Užbalių – Gudaitis ir Normantas; Viešvilės – Lakneris, Mejeris ir Golumbaitė; Vilkyškių – Norkus ir Gerulaitis; Žukų – Hiršas.
Šilutės apskritis: Barzdūnų (įsteigta 1938) – nežinoma; Berciškių – Nemecikas; Gaidelių – Aug. Kremeris; Gnybalų – Stanaitytė; Jakštelių – Žvelgynaitė; Juknaičių – Siskynas ir Bružas; Kintų – Endzinas; Laučių – Kiulkaitienė; Pašyšių – Gerhardas; Ramučių (įsteigta 1938) – nežinoma; Rūdynų – Rozenbergaitė ir Lalys; Rusnės – M. Kleinaitis, J. Jucevičiūtė ir Daskienė; Saugų – Gailius ir Kurlinkus; Šilininkų – Peterytė; Šilutės – Šneideraitis; Traksėdžių – Alikaitė; Vorusnės – Pėža; Žalgirių A – Berentaitė; Žalgirių B – Strėkys; Žemaitkiemių – Vedleris.
Vilius Pėteraitis