Klaipėdos apskrities mokyklos
Klapėdos apskritiẽs mokỹklos. 1540 plote tarp Nemirsetos ir Nemuno deltos tebuvo tik viena, Rusnės parapinė mokykla. XVII a. tokia dar atidaryta prie Priekulės bažnyčios. 1736 priėmus visuotinio privalomojo mokymo įstatymą Principia regulativa, tolesnį mokyklų steigimo planą parengė Klaipėdos vokiečių bažnyčios kunigas Johanas Paulis. Klaipėdos apskrityje (vok. Hauptamt) 1737 numatyta atidaryti 55 mokyklas: Klaipėdos parapijoje 10 (Gerviškiuose, Kairiuose, Kekuose, Smeltėje, Karvaičiuose, Sėlinuose, Trušeliuose, Sudmantuose, Budelkiemyje, Rubeliuose); Priekulės parapijoje 9 (Agluonėnuose, Biržininkuose, Diegliuose, Ditavoje, Dravernoje, Rokose, Sakūtėliuose, Šilininkuose, Stučiuose), Kretingalės parapijoje 5 (Kunkiuose, Valėnuose, Vytaučiuose, Gibišėliuose, Karklininkuose). Kitos mokyklos numatytos Šilokarčemos apylinkėje bei Tilžės ir Ragainės apskrities kaimuose Nemuno dešiniajame krante. 1740–1742 pradėtas naujų mokyklų steigimo kitas etapas. Tuokart jos įkurtos Pipiruose (Kretingalės parapija), Nidoje ir Juodkrantėje (Karvaičių parapija), Gelžiniuose ir Lankupiuose (Priekulės parapija), Laučiuose (Verdainės parapija). Mokyklų steigimo bei kitus švietimo klausimus XIX a. tvarkė Vyriausioji mokyklų kolegija, jos paskirtieji mokyklų inspektoriai. Jais Klaipėdoje dirbo: E. Schroederis (1873–1893), C. Orischas (1893–1903), nuo 1904 – P. Šalnas, tarpukariu – Martynas Lacytis (1927–1937), Martynas Krukis, Edvardas Simaitis. Nuo pat XVI a. apskrityje, išskyrus pačią Klaipėdą, lietuviai sudarė gyventojų daugumą. 1848–1912 bažnytinės statistikos duomenimis, jų buvo apie 62–75%. 1925 visuotinis gyventojų surašymas apskrityje užfiksavo 47% lietuvių, 26,5% memelländerių, 20,8% vokiečių. 1932 Rudolfo Valsonoko skaičiavimu, Klaipėdos apskrityje lietuviai kartu su memelländeriais sudarė 75,1% visų gyventojų, vokiečiai – 24,2%. Vis dėlto dauguma jų vaikus leido į vokiškas mokyklas. 1937–1938 mokslo metų pradžioje Klaipėdos apskrityje veikė 95 pradinės mokyklos. Moksleivių skaičius (kartu su Klaipėdos miestu) – 8428, iš jų 4175 mergaitės. Veikė 235 klasės, dirbo 90 mokytojų moterų, 145 vyrai. Vienas pedagogas vidutiniškai mokė 36 moksleivius. Iš Direktorijos išlaikomų apskrities pradinių mokyklų 22 buvo lietuviai, 40 – vokiečių dėstomąja kalba, šešiolikoje vaikai mokyti lietuvių ir vokiečių kalbomis. Klaipėdos krašto mokyklų draugija dar finansavo 17 lietuviškų privačių pradinių mokyklų. Kai kurios jų buvo didelės: 1938–1939 Viešvilėje tokią mokyklą lankė 110, Jakuose 123, Smalininkuose 154 vaikai bei paaugliai. Klaipėdos mieste ir apskrityje veikė 17 vaikų darželių, juos lankė 588 ikimokyklinio amžiaus vaikai. Visos lietuvių mokymo įstaigos uždarytos 1939 kovo mėnesį.
Albertas Juška
Iliustracija: Klaipėdos buvusios pavyzdinės mokyklos pastatas, tarpukariu statytas Lietuvos Respublikos lėšomis, 1978