Kaukėnai

Kauknai (vok. 1785 Kaukehnen, vėliau Kaukehmen, nuo 1938 Kuckerneese; rus. Jasnoje), bažnytkaimis Pakalnės apskrityje, 24 km į šiaurės vakarus nuo Tilžės, 17 km į vakarus nuo Gastų, prie Kaukės upelio. Gyvenvietė kūrėsi upės juosiamoje ir potvynių neužtvindomoje pakilumoje tarp drėgnų Nemuno deltos plotų. Kaukėnai ilgai gyvavo saloje tarp Rusnės, Gilijos ir Kaukės (buvusios Normedia protakos) upių. Čia buvo patogu įsikurti, iš čia kontroliuoti laivybą svarbiausiomis upėmis (tuo užsiėmė kryžiuočių muitinė). Tai skatino Kaukėnų plėtrą. XIV a. čia pastatyta kryžiuočių pilaitė, XVII a. pabaigoje paversta didžiojo kurfiursto medžioklės namais, vėliau sunykusi. Mühlbergo pakilumoje tebebuvo viduramžių rūsių mūrai. XV a. žinoma Kaukėnų karčema. Apie 1557 atidaryta Kaukėnų parapinė mokykla. Prie Kaukėnų 1679 įrengti švedų įtvirtinimai (vok. Schwedenschanze). Kaukėnų parapija buvo ištisai lietuvininkų apgyventa. Tą liudija ir visi jos kaimų ir vienkiemių pavadinimai: Algaviškiai, Bagdonai, Baltrušaičiai, Baltruškiemis, Baubliai, Būdviečiai, Giniškiai, Karceviškiai, Kaukėnai, Kliokiai, Lysaičiai, Mocviečiai, Nausėdai, Pūstučiai, Ragingė, Reatiškiai, Sausininkai, Skėriai, Skiepai, Skaldai, Skulbetvariai, Šiaudžiai (sujungti su Skaldais), Trumpaičiai, Usainiai, Varskiliai, Vyciškiai. lš 26 vietovardžių 22 yra lietuviškos pavardinės, 3 – vandenvardžių ir 1 – neaiškios kilmės. Valsčiuje 1736 administracinių sąrašų duomenimis, 29 gyvenvietėse vien tik lietuviai gyveno, bet jau 1905 bažnyčios statistikos duomenimis, iš 3665 gyventojų beliko 318, arba 9%, lietuvių. Nedideliame plote tankiai glaudėsi gausios Kaukėnų sodybos. Veikė 4 spaustuvės (1872–1898 J. H. Lehmano ir 1868–1872 R. Wieskes spaustuvės išleido keliolika lietuviškų knygų), 5 knygrišyklos. 1861–1862 leistas laikraštis Kaukehmer Wochenbote fuer die Litauische Niederung [Kaukėnų savaitinis pasiuntinys Lietuvos žemumai]. 1912 Lietuvių rinkimo draugija Tilžės ir Lankos apskrities kandidatu į landtagą iškėlė Kaukėnų ūkininką Mikelį Reidį. XX a. pradžioje veikė blaivybės (Mėlynojo Kryžiaus) draugija. Kylant krašto gerovei Kaukėnų centras XIX ir XX a. sandūroje buvo ištisai užstatytas 2–4 aukštų puošniais mūriniais namais. Bažnyčios aukštą bokštą iš toli matydavo Nemuno deltos lygumų gyventojai. Turgaus aikštę ir bažnyčios šventorių supo vingiuotos gatvelės, nedideli tankiai užstatyti kvartalai. 1938 buvo 4492 gyventojai, Tilžės–Karklės siaurojo geležinkelio stotis, plytinė, lentpjūvė, pieninė, teismas, žandarmerija, muitinė, viešbučiai, daug užeigų, krautuvių ir dirbtuvės. 1905 lapkritį įsteigti gazų namai (dujų įmonė). Trečiadieniais vykdavo savaitiniai turgūs, kur laukininkai ir žvejai parduodavo žemės ūkio produktus ir žuvis. Kaukėnus supo keli priemiestiniai dvarai, laukininkų viensėdžiai. Rusnės upės pakrantėje, Kliokiuose, buvo uostas, laivų statykla, perkėlos per upę į dešiniojo kranto kaimus (jų gyventojai į Kaukėnus dažnai atvykdavo). Turtingas bei išvaizdus miestelis buvo svarbus prekybos ir kitų reikalų centras daugeliui kaimų abipus Rusnės. Sovietmečiu Kaukėnai labai nukentėjo. Sunaikinti buvę paminklai kapinėse. Įrengiant apsauginį pylimą nuo potvynių, nukastos didelės Kaukėnų kapinės, mirusiųjų palaikai ir paminklai suversti į pylimus kaip statybinė medžiaga. Neprižiūrimi baigia sugriūti dideli puošnūs pastatai Kaukėnų centre. Kaukėnai – vienas vaizdingiausių suniokoto krašto pavyzdžių.

Iki 1944 Kaukėnuose tebegyveno gyventojai lietuviškomis pavardėmis, pvz.: a) vartojamomis visoje Lietuvoje, kaip antai: Adomaitis, Bagdonas, Balnius, Butkus, Germanas, Jakštas, Juknys, Jurkšaitis, Kairys, Kumetis, Mačiukas, Martinaitis, Masalskis, Mikelaitis, Minalga, Mockus, Sakauskas, Songaila, Stančius, Šilius, Vyšniauskas, Vitas, Žiūraitis ir kiti, arba b) paliudytomis tik arba daugiausia Mažojoje Lietuvoje (Klaipėdos krašte), kaip: Betaitis, Bruišė, Gėrinas, Gudvietis, Jakštaitis, Kaušaitis, Kaušas, Kurpaitis, Loraitis, Macikas, Mantvilas, Negražus, Nelaimiškis, Peludaitis, Pėteraitis, Puplikas, Reišys, Rėžys, Subatas, Užpelkaitis, Varstaitis, Visbaras, Žemaitaitis. Vietovardis yra priesagos -ėnai vedinys iš upėvardžio Kaukė.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Kaukėnų turgaus aikštė, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Kaukėnai, 1930 / Iš MLEA