Kaukė

Kaũkė (vok. Kauke, nuo 1938 Kucker-Fließ), upelis Pakalnės apskrityje, Kaukėnų parapijoje, Rusnės kairysis intakas. Iki 1613 upelis jungė Giliją su Rusne. Sureguliavus upių vagas, Kaukė virto mažu upeliu. Ordino laikais ant Kaukės kranto buvo įsteigta muitinė. Žemėlapiuose 1576 minima Kaucke, 1584 Kauke. Upėvardis kilęs iš liet. kaũkas – žmonėms turtus nešanti mitinė būtybė, su atitikmenimis kitose baltų kalbose: prūsų cawx [kauks] – namų dvasia, vyriškos giminės dvasia, vėlinas > velnias, latv. kauks – vok. Heinzelmännchen, suomių baltizmas kouko – dvasia, velnias. Geroji mitinė būtybė paliko pėdsakų gyvenamųjų vietų varduose, pvz., liet. Kaukai, Kaukėnai, Kauk-viečiai, prūsų Kauke-lawke, Kauk-enynen, ir vandenvardžiuose: liet. Kauk-ragis, Kauk-noris (ežeras Kapčiamiesčio parapijoje), latv. Kaucitis.

Vilius Pėteraitis