Karklė
Kaklė, kuršininkų kopininkų Karkile (vok. Karkel, Karkeln; rus. Mysovka), bažnytkaimis ir valsčiaus centras Pakalnės (Lankos) apskrityje, abipus Karklės upės, prie jos žiočių į Kuršių marias, 14 km į pietvakarius nuo Rusnės, 18 km į vakarus nuo Kaukėnų. Karklėje ir jos apylinkėse gyventa jau akmens amžiuje. Tai liudija 1905 rasti skobtiniai laiveliai ir akmeninis kirvis. Raiste čia aptiktas ir lyguminis piliakalnis, juosiamas 1 m aukščio pylimo. XVI a. buvo pastatyta koplyčia, prie kurios nuo 1606 veikė lietuviška mokykla. 1680 pastatyta medinė bažnyčia, o 1760 – akmeninė (Karklės parapija). Iš Kaukėnų į Karklę 1882 nutiestas akmenimis grįstas kelias. Kaimo žemėms nuo potvynių apsaugoti 1905–1906 sukastas pylimas. XX a. pradžioje Karklę sudarė kelios dalys. Abiejuose upės krantuose siauruose sklypuose buvo įsikūrę keliasdešimt žvejų sodybų su nedideliais pastatais, glaudžiai susispaudusiais pakrantėse. Prie Kuršių marių buvo įrengtas žvejų uostas, atitvertas pylimais. Dešiniojo kranto sodybas, perkėla sujungtas su kairiuoju krantu, saugojo polderis (daržų ir ganyklų plotas buvo apjuostas apsauginiu pylimu, išraižytas daugybės griovių, iš kur vandenį siurbė vėjo jėgainės varoma siurblinė). Atokiau stovėjo Karklės girininkijos sodyba. Į pietus nuo tankios žvejų sodybų juostos, kairiajame krante, stovėjo pieninė, geležinkelio stotis. Atokiau nuo upės, natūraliose kalvelėse kūrėsi didžiausios Karklės sodybos bei pastatai: bažnyčia, vėjo malūnas, stambių ūkininkų sodybos. Karklė garsėjo savaitiniu turgumi. Potvynių metu Karklė vadinta Kuršių Venecija. Bažnyčios 1905 statistikos duomenimis, Karklės valsčiuje iš 2567 gyventojų 451 buvo lietuviai. Valsčiuje jie sudarė daugumą tik Virbaluose – 54,3 %. 1906 nuo Tilžės iki Karklės nutiestas siaurasis geležinkelis. Į Karklę buvo galima atvažiuoti traukinėliu, autobusais 4 kartus iš Tilžės arba 2 kartus per dieną atplaukti laivais iš Rasytės. Vasarą Karklė buvo lankoma svečių iš arti ir toli. Karklė buvo ne tik žvejybos ir žemdirbystės, bet ir turizmo centras. Mediniai gyvenamieji namai buvo skoningai dažyti su aplinka derančiomis spalvomis. Upės krantai buvo nusėti žvejų valčių, šalia kurių ant karčių džiūdavo tinklai. 1939 buvo 130 sodybų ir 885 gyventojai, triklasė pradžios mokykla, į kurią ėjo vaikai iš Karklės ir Tramišių – 1938 iš viso 183 mokiniai. Iki Antrojo pasaulinio karo dirbo mokytojai lietuvininkų pavardėmis: Kentrat (: Kentraitis), M. Kricklies (: Kriklys), B. Reidys, P. Stascheit (: Stašaitis), R. Thiel (: Tylà) ir kiti. Paskutinis Karklės mokyklos sąjungos pirmininkas ir valsčiaus viršaitis lietuvininkas Mikelis Mainus (: Mainius) prisiminė, kad iki 1870 bažnyčioje ir mokykloje buvo vartojama lietuvių kalba. Valsčiaus ribos nusitęsė per 20 km nuo Karklės. Su 2000 ha dirbamosios žemės Karklės valsčius buvo vienas didesnių Pakalnės apskrityje. Valsčiui priklausė Karklės apylinkių kaimai: Akelninkai, Derveliškiai, Graštai, Kainininkai, Kumetiškiai, Kupriai, Lukiškiai, Pareigėliai (Parunguliai), Pūstučiai, Tramišiai, Vitkai ir Virbalai. Kad Karklės valsčius buvo grynai lietuviškas, liudija ir gyventojų pavardės: Bajoras, Dangelaitis, Dovydaitis, Grabauskas, Kuras, Liliškys, Mainius, Margis, Naujokas, Nebijonaitis, Pudikas, Reidys, Rimkus, Švelnius, Trunšelis, Urbonas, Valkius, Vencelis, Vybernaitis. Iš pavardžių kai kurios žinomos tik Mažojoje Lietuvoje, pvz., Dervelis, Grąštas, Liliškys, Mainius, Pareigis, Pudikas, Pūstutis, Reidys, Švelnius, Tramišius, Trunšelis, Valkius ir Vybernaitis. Sovietams okupavus Karklę, 30 kaimo gyventojų įkalinti čia įsteigtoje belaisvių stovykloje, kurioje išbuvo iki 1948. Sovietmečiu Karklė labai nukentėjo. Buvo likviduota dauguma žvejų sodybų, sunaikintas geležinkelis, nugyventa dauguma senų pastatų, pastatyta netradicinės išvaizdos trobesių. Bažnyčia suniokota ir 1958 nugriauta, jos vietoje pastatytas klubas. Sunyko nebenaudojamas žvejų uostas pamaryje. 1990 dar rasta Karklės liekanų – keletas senųjų pastatų. Vietovardis sietinas su vandenvardžiu Karklė.
Vilius Pėteraitis
Martynas Purvinas
Iliustracija: Karklės triklasė pradžios mokykla, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo
Iliustracija: Žvejų regata Karklėje, apie 1936 / Iš Bernardo Aleknavičiaus rinkinio