jachtklubas, 2

jãchtklubas, 2 vandens sporto organizacija, buriuotojų klubas. Karaliaučiuje 1855 buvo įkurtas pirmasis buriavimo klubas Rhe (burės rėja). Tai seniausias klubas visoje Vokietijoje. 1884 Klaipėdoje įsteigtas pirmasis jachtklubas, o 1887 čia jau veikė dvi buriavimo draugijos. Pirmoji Klaipėdos buriavimo regata įvyko 1869. Anglų ir škotų pirkliai 1885 įsteigė Klaipėdos irklavimo ir buriavimo draugiją Neptūnas (vok. Ruder- und Segelverein Neptun, RSV), kuri nuo 1901 – tik irklavimo draugija Neptūnas (vok. Ruderverein Neptun). Ji turėjo akademinių irklavimo valčių, keletą jachtų ir įspūdingą mūrinį dviejų aukštų pastatą, iki šiol išlikusį Senajame Pilies uoste. 1884 pirklio Johno Masono ir Danijos konsulo Henriko Skougaardo bei kitų aukštuomenės narių iniciatyva buvo įkurtas pirmasis jachtklubas Klaipėdos buriuotojų draugija (vok. Memeler Segelverein, MSV). Tai buvo didžiausias ir turtingiausias klubas, turėjęs per šimtą narių, patogų uostą ir dailų būstinės pastatą marių pakrantėje. Anglijos pavyzdžiu Vokietija XIX a. pabaigoje pradeda skatinti bei remti buriavimo sportą. 1888 įregistruojama Vokietijos buriavimo sąjunga. Prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, nuo 1924 Martyno Brako vadovaujami Lietuvos jachtklubo jūros skautai pradėjo rūpintis jūriniu buriavimu, 1926 įsigijo jūrinę jachtą Budys 2, su kuria iš pradžių glaudėsi Darbų uosto prieplaukose. 1927 įkuriamas Kuršių ledo jachtų klubas, kurio bazė įrengta marių pakrantėje Stariškėse. Vokiečių tautybės skautai 1928 įkūrė Baidarių sporto klubą (vok. Paddel-Sport-Klub, PSK), turėjusį daugiau kaip 30 baidarių ir 8 jachtas. 1930 susibūrė Klaipėdos kanojų draugija (vok. Memeler Kanu-Verein, MKV), turėjusi keliasdešimt įvairaus dydžio kanojų ir tris jūrines jachtas. 1935 įregistruojamas ir lietuvininkų sporto klubas Santara, turėjęs keliasdešimt baidarių, kanojų ir keletą jūrinių jachtų. Trys pastarieji klubai po 1945 sunaikintame rytiniame Senojo Pilies uosto raveline turėjo prieplaukas, elingus ir būstines. Lietuvių buriavimo klubai, susijungę į Lietuvos buriavimo sąjungą, 1935 tapo tarptautinės buriavimo sąjungos (IYRU) nariais. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Klaipėdos buriuotojų sąjungai buvo liepta perkelti jachtas ir visą turtą į Smiltynėje buvusius Lietuvos jachtklubo elingus. Lietuvos jachtklubo jachtoms teko trauktis į Šventosios uoste vokiečių valdžios lėšomis pastatytą lygiai tokį pat elingą. Karui baigiantis dalis klaipėdiškių į Vakarus traukėsi jachtomis. Po Antrojo pasaulinio karo sovietų režimas rėmė tik olimpinį sportinį buriavimą. Dėl tuometinio įtarumo visa šio vandens sporto veikla buvo sutelkta Klaipėdoje, Smiltynės jachtklube, ir kontroliuojama specialiųjų tarnybų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buriuotojai nedelsiant išsiskirstė į atskirus klubus pagal savo pomėgius ir tikslus. Klubus vienijanti Buriuotojų sąjunga atnaujino savo narystę tarptautinėje buriavimo sąjungoje (IYRU). Nuo 1997 IYRU pakeitė pavadinimą į ISAF (Tarptautinė buriavimo federacija) su būstine Southamptone (Anglijoje).

L: Kurschat H A. Das Buch vom Memeiland. Oldenburg, 1990, S. 542; LE.

Kostas Frankas

Iliustracija: Lietuvininkų sporto klubo „Santara“ nariai Ansas Dėckys, Paulius Lokys ir Erikas Purvinas jachtoje „Nijolė“, 1938 / Iš Jono Dėckio archyvo