Ingė Lukšaitė

Lukšáitė Ingė 1940 II 2 Kaune, istorikė, Mažosios Lietuvos tyrėja. Habil. dr. (humanitariniai mokslai, 2000), docentė (1996). Mažosios Lietuvos enciklopedijos straipsnių autorė. 1962 baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1971 apgynė istorijos mokslų kandidatės disertaciją Lietuvių kalbos plitimas Lietuvos reformaciniame judėjime XVII a. Nuo 1967 Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus mokslinė bendradarbė, nuo 2001 vyriausioji mokslo darbuotoja. Nuo 1985 dėstė Lietuvos dailės akademijoje, Vytauto Didžiojo universitete, 2001–2007 – Klaipėdos universitete; docentė (1996). Lietuvos istorijos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto jungtinės doktorantūros komiteto narė ir pirmininkė. 2003–2008 Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja. Vilniaus universiteto mokslo žurnalo Knygotyra, Lietuvos istorijos instituto mokslo žurnalo Lietuvos istorijos metraštis redakcinės kolegijos narė. Tiria Lietuvos kultūros ir visuomeninių, religinių judėjimų, Reformacijos istoriją. Svarbesni veikalai: Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a. (1970), Lietuvos publicistai valstiečių klausimu XVI a. pabaigoje–XVII a. I pusėje (1976), Radikalioji reformacijos kryptis Lietuvoje (1980), Lietuvos kultūros istorijos bruožai (su J. Jurginiu, 1981), Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje (XVI a. 3 dešimtmetis–XVII a. I dešimtmetis, 1999, vokiečių kalba 2017), akademinės Lietuvos istorijos V tomas: Veržli Naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529–1588 metais (su J. Kiaupiene, 2013), Kai tikėjimas keitė pasaulį: Reformacija Lietuvoje (2017). Sudarė mokslinių straipsnių rinkinius: Lietuvos pedagoginės minties raida XVI–XVII a. kultūros veikėjų raštuose (1991), Knyga nobažnystės krikščioniškos (1653) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas (2001), M. J. Lukšienės Prie tautos kultūros pamatų (su A. Ikamaite, 2014). Knygų Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai (1983), Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki 1917 (1988), Lietuvos reformatų bažnyčios istorinė apybraiža (Die reformatorischen Kirchen Litauens: ein historischer Abriss 1998), Lietuvos evangelikų bažnyčios: Istorijos metmenys (2003), Senosios Lietuvos literatūra, 1253–1795 (2011) bendraautorė. Paskelbė Lietuvos kultūros istorijos šaltinių: Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis XIII–XVI a. Istorijos šaltinių antologija (1994; viena sudarytojų ir rengėjų), Andrius Volanas. Rinktiniai raštai (su M. Ročka, 1996), Matas Pretorijus. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla (su kitais, 5 tomai, 1999–2019), Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčių vizitacijų 1676–1685 m. dokumentai (2009). Paskelbė apie 50 mokslinių straipsnių. 1997 apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 1999 – Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybinei kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui, 2002 – Lietuvos mokslo premija.

Iliustracija: Ingė Lukšaitė, 2003

Iliustracija: Ingės Lukšaitės knygos „Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje“ viršelis, 1999