Ievos kalnas

kopa Kuršių nerijoje, Juodkrantėje.

Iẽvos kálnas (vok. Evaberg), kopa Kuršių nerijoje, Juodkrantėje. Kol jos pietiniai ir rytiniai šlaitai nebuvo apaugę mišku, iš toli geltonavo smėlingų žolių kilimu, todėl žmonės kopą dar vadindavo Šviesiaplauke Ieva. Lietuvininkai XIX–XX a. pradžioje čia švęsdavo Jonines pirmą šventadienį po Joninių. Nuo Ievos kalno šlaito, beveik siekiančio Kuršių marias, jaunimas ridendavo į vandenį degančios dervos statines. Ant Ievos kalno švęsti Joninių net keliais garlaiviais ir burinėmis valtimis iš Tilžės, Rusnės, Klaipėdos ir kitų vietovių per Kuršių marias atplaukdavo Mažosios Lietuvos chorų dalyviai, muzikantai. Jiems vadovaudavo, sakydavo tautines prakalbas krašto kultūros veikėjai Adomas Brakas, Martynas Jankus ir kiti. Švęsta ir Joninių išvakarėse arba šeštadienį. Ant Ievos kalno deginti laužai. Kitą dieną (sekmadienį) iškilmės vykdavo pačioje Juodkrantėje. Šią tradiciją nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Po 1923, Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, Joninės ant Ievos kalno švęstos ne taip plačiai – krašte stiprėjo pronacinės nuotaikos. Sovietmečiu ant Ievos kalno įrengtos Kuršių nerijos tradicijoms svetimos skulptūros – vadinamasis Raganų kalnas.

Erikas Purvinas

Matas Velička

Iliustracija: Jaunimo draugijų suvažiavimas ant Ievos kalno Juodkrantėje, 1931. Kairėje stovi organizatoriai Fricas Šlenteris ir Martynas Kuršius, iškeltos Vanagų „Eglės“ ir Priekulės „Vilties“ draugijų vėliavos / lš Evos Skrudzinskas ir Frico Šlenterio rinkinio

Jaunimo draugijų suvažiavimas ant Ievos kalno Juodkrantėje, 1931. Kairėje stovi organizatoriai Fricas Šlenteris ir Martynas Kuršius, iškeltos Vanagų „Eglės“ ir Priekulės „Vilties“ draugijų vėliavos / lš Evos Skrudzinskas ir Frico Šlenterio rinkinio