grindys

griñdys. Mažosios Lietuvos kaimų senuosiuose gyvenamuosiuose namuose vyravo plūkto molio asla. Turtingesnėse sodybose ir drėgnesnėse vietose klotos lentų grindys. Vėliau paplito lentų (dažniau plačių ir storų) grindys – nedažytos, šveičiamos šeštadieniais, pabarstomos smėliu. Virtuvėje ir prieangyje būdavo asla ir degtų plytų grindys. Ilgiau asla išliko priemenėse ir virtuvėse. XIX ir XX a. sandūroje molio aslą keitė betoninės grindys – brangesnės, bet švaresnės ir patogesnės. Plūkto molio asla įrenginėta ir kluonuose. Klėtyse grindys klotos iš storų lentų. Miesteliuose ir miestuose vyravo lentų ir degtų plytų grindys, vėliau plito dekoruotų plytelių grindys. Rūsiuose įrenginėti lauko akmenų grindiniai. XX a. pradžioje plito ir ornamentuotų metlacho plytelių grindys, po Pirmojo pasaulinio karo laiptinėse, koridoriuose ir pan. įrenginėtos teraco grindys. Turtingesniuose namuose ir svarbesniuose statiniuose būdavo įrengiamos patvarios ir puošnios grindys. Sovietmečiu griaunant ir perdirbant krašto pastatus buvo sunaikinta dauguma tradicinių grindų.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Lapynų (Pakalnės apskritis) bažnyčios grindų piešinys, 1683 / Iš Boetticher A. knygos „Die Bau- und Kunstdenkmäler der Provinz Ostpreussen“. Bd. V: Litauen. Königsberg, 1895

Iliustracija: Plytinės priemenės grindys Skirvytėlėje; Kazimiero ir Valerijos Banių etnografinė sodyba–muziejus