girininkijų pastatai

girininkjų pastata. Racionaliai ir griežtai tvarkomame Prūsijos valstybiniame miškų ūkyje pamiškėse buvo statomos gausios girininkijų sodybos; įvairiu laiku pagal skirtingus projektus (krašte naudota bent keliolika projektų), statytos girininkijos skyrėsi savo pavidalu bei dydžiu. Girininkijos, kaip ir kiti valdiški pastatai, buvo statomi kapitališkai, tvarkingai, kruopščiai prižiūrimi. Girininkijų sodyboje buvo pagrindinis (administracinis ir gyvenamasis) pastatas, ūkiniai ir pagalbiniai statiniai (tvartas, daržinė, rūsys ir kita). Girininkijų statinių architektūra vaizdinga: pastatai raudonplyčiai arba tinkuoti, puošti įvairiomis dekoratyvinėmis detalėmis. Dydžiu ir pastatų puošnumu pasižymėjo vyresniosios girininkijos – miškų urėdijos (vok. Ober Försterei). Miškininkų dėka po Antrojo pasaulinio karo nemaža senųjų girininkijų išliko ir toliau naudojama pagal paskirtį; tai geriausiai išlikusi Mažosios Lietuvos architektūrinio paveldo dalis. Vaizdingumu, pastatų puošnumu ir savotiškumu Klaipėdos krašte išsiskiria Norkaičių (2) miškų urėdija (XIX–XX a. skaldyto akmens, plytų mūro ir mediniai pastatai). Būdingas girininkijų pastatų elementas – miškininkų ir jų šeimų atskiros kapinaitės miške netoli girininkijos sodybos.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Būdingas Rytprūsių girininkijos pastatas