girininkija

girininkijà, miškų ūkio administracinis ir gamybinis padalinys. Per XVIII–XIX a. Prūsijos reformas suformuota valstybinių miškų (vok. Staatsforst) centralizuoto valdymo girininkijų sistema. Iki 1945 Mažosios Lietuvos girininkija priklausė Gumbinės miškų apygardai (vok. Regierungsforstamt, nuo 1941 Landesforstamt). Ji apėmė 28 valstybinių miškų valdybas (vok. Staatliche Forstämter): Adlersfelde, Astraviškių, Barkių, Briedlaukių, Dinkių, Eichwald, Heydtwalde, Ibenhorst, Kliošių, Kranichbruch, Nassawen, Naujųjų Lubėnų (Memelwalde), Norkaičių, Padruojų (Horstenau), Romintos, Rothehude, Smalininkų, Tuniškių, Šorelių (Adlerswalde), Žydkiemio (Wehrkirchen), Tovelninkų (Tawellenbruch), Trapėnų (Trapen), Čiulkinių (Tannsee), Užbalių (Lindnerhorst), Varnų (Barckhausen), Vieškalnių (Waldlinden), Wilhemsbruch, Viešvilės. Krašte jos buvo išdėstytos netolygiai – pagal didesnių miškų plotus. Dalis jų sodybų įkurta vėlesnių reformų metu ir gavo vokiškus vardus, kitos glaudėsi prie senųjų Mažosios Lietuvos kaimų bei sodybų. Greta valstybinių miškų valdybų dar buvo komunalinių bei privačių miškų girininkijos. Kiekvienoje tokioje valdyboje buvo kelios girininkijos ir smulkesni padaliniai. Pvz., Kliošių miško valdyboje buvo Begėdžių, Šernų, Blymacių, Ašpurvių, Lūžijos, Stariškės girininkijos (vok. Revierförsterei) bei Tyrų, Svencelės, Dauparų pelkių meistrijos (vok. Torfmeisterei), Butkų ir Dauparų pelkės eiguvos (vok. Waldwärterstelle). Krašto girininkijose dirbo daug lietuvių kilmės specialistų (Nelaimischkies, Anysas, Wenskus, Sauskojus, Purwins, Scheppat, Buttkereit, Karallus, Abromeit, Kurschus, Jurgeneit, Grauduschus, Bendicks ir kiti).

Dar skaitykite girininkijų pastatai.

Erikas Purvinas

Martynas Purvinas