gėlynai

gėlýnai, gėlių darželiai, sodybų puošmena Mažojoje Lietuvoje. Gėlynai kaimuose ir miesteliuose dažniau įrenginėti greta gyvenamojo namo iš gatvės ar privažiavimo pusės. Gėlynai turėjo ir ritualinį pobūdį – jais rūpinosi merginos, ten augintos rūtos – mergystės simbolis. Todėl rūtų darželiai dažnai minėti krašto tautosakoje. Greta gėlynų dažnai sodinti gražiai žydintys dekoratyviniai krūmai: alyvos, jazminai, stambiažiedžiai erškėčiai ir kiti. Gėlynuose dar auginta: mėtos, bijūnai, našlaitės (blezdingis), auskarėliai, tulpės, narcizai ir kita. XIX–XX a. pradžioje Mažosios Lietuvos gėlynuose daugiau negu Didžiojoje Lietuvoje buvo retesnių ir naujesnių, iš Vakarų Europos atgabentų gėlių rūšių bei jų atmainų. Namuose užaugintomis gėlėmis puoštos ir kapinės. Miestelius ir miestus puošė prašmatnesni gėlynai – augintos rožės, retesni dekoratyviniai krūmai, ryškiažiedės gėlės. Trapūs ir neilgaamžiai tradiciniai gėlynai sunyko sovietmečiu. Negausios lietuvininkės dabar dažniau augina naujesnių rūšių užsienines gėles. Sunaikinus daugybę sodybų, išnyko ir buvę dailūs gėlynai, apie juos nedaug težinoma. Buvusius gėlynus primena tik kai kur išlikusios atspariausios gėlės – melioracijos grioviuose augantys geltonžiedžiai vilkdalgiai, apleistose kapinėse kai kur išlikusios savitos, vien šiam kraštui būdingos gėlės. Sovietmečiu suniokotoje Martyno Jankaus sodyboje Bitėnuose vėliau pražydo užsilikusi senovinės rūšies tulpė.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Gėlynas Butkuose, 1990