Ferdinandas Mertinsas
Metinsas Ferdinandas, Mertensas, Mertins, XIX a. pabaigos–XX a. pradžios amatininkas, knygnešys, visuomenės ir politikos veikėjas. Minėtas kaip batsiuvys iš Tilžės. Vokietijos socialdemokratai spausdino Rusijos kairiųjų pažiūrų revoliucionieriams literatūrą rusų kalba. Ją per Mažąją Lietuvą (Karaliaučių, Tilžę, Klaipėdą) gabeno į Palangą, Liepoją, iš ten – į Rusiją. Maršrutas vadintas latvių keliu. Mertinsas buvo vienas šio kelio ruožo kurjerių. Priimdavo siuntas Tilžėje ir jas nugabenęs į Klaipėdą perduodavo laikrodininkui Hermanui Treptau. Mertinsas tapo Socialdemokratų partijos nariu. Vadovavo Klaipėdos socialdemokratams. Su H. Treptau agitacijos reikalams įkūrė rinkimų komitetą. Mertinsas gerai mokėjo lietuvių kalbą. Per 1901 papildomus rinkimus į Ciesorystės seimą (reichstagą) paskelbė 5 atsišaukimus. Socialdemokratai žadėjo ginti lietuvių interesus ir pasisakė prieš lietuvių kalbos apribojimus. Kartu su kitais sulaikytas nelegaliai gabenant Rusijai skirtą socialdemokratų literatūrą. 1904 VII 25 nuteistas 12 savaičių kalėti. Ta byla plačiai nušviesta spaudoje, Mertinsą gynė advokatas ir revoliucionierius Karlas Liebknechtas. 1908 policija sulaikė Mertinsą, klijuojantį rinkimų atsišaukimus, nors juos platinti oficialaus valdžios leidimo nereikėjo. Mertinsas nubaustas pinigine bauda esą už tai, kad atsišaukimuose nenurodyta spaustuvė. Mertinsas buvo socialdemokratų kandidatas Klaipėdos–Šilutės apskrityje į 1912–1918 Ciesorystės seimą (minėtas kaip ekspeditorius iš Karaliaučiaus). Surinko 3857 balsus, bet jų nepakako mandatui gauti. Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos socialdemokratų vadu minimas Maksas Seewaldtas.
L: Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga. V., 1996, p. 238, 258.
Algirdas Antanas Gliožaitis