Evangelikų teologijos fakultetas

Evangèlikų teològijos fakultètas, Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universitete Kaune 1925–1936 veikęs evangelikų dvasininkų rengimo centras. Įsteigtas Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios ir Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios sinodų prašymu. 1924 VIII 20 lietuvių evangelikų draugijos Sandora (pirmininkas dr. kunigas V. Gaigalaitis) narių susirinkimas iš Klaipėdos pasiuntė Lietuvos vyriausybei prašymą įsteigti Evangelikų teologijos fakultetą Lietuvos universitete arba seminariją Klaipėdoje evangelikų kunigams rengti. Evangelikų teologijos fakultetą steigti skatino ir 1925 VII 31 Lietuvos bei Vokietijos sutartis, pagal kurią Klaipėdos krašto Konsistorija savo parapijoms galėjo skirti svetimšalius kunigus tik iki 1932 sausio 1 dienos. Evangelikų teologijos fakulteto steigimu aktyviai rūpinosi broliai profesorius dr. Jonas Yčas ir Martynas Yčas. Kaip septintasis Lietuvos universiteto fakultetas Evangelikų teologijos fakultetas įsteigtas pagal l925 III 31 Seimo priimtą ir prezidento A. Stulginskio bei ministro pirmininko V. Petrulio patvirtintą universiteto statuto pakeitimą. Evangelikų teologijos fakultetą sudarė penkios katedros: Senojo Testamento, Naujojo Testamento, Bažnyčios ir religijų istorijos, Sisteminės teologijos ir Praktinės teologijos. 1925 IX 18 Evangelikų teologijos fakulteto docentais paskirti filosofijos daktarai Vilius Gaigalaitis, Konstantinas Kurnatauskas ir teologijos kandidatas Povilas Jakubėnas. Per pirmąjį Evangelikų teologijos fakulteto tarybos posėdį (1925 X 1) nutarta studentais priimti Adomą Grybę iš Švobiškio, Stasį Neimaną iš Papilio, o laisvaisiais klausytojais – Petrą Kraniauską iš Biržų, Germaną Jekelį iš Šakių, Rudolfą Vymerį iš Tauragės, Miką Preikšaitį iš Paberžių. Dekanu išrinktas P. Jakubėnas, sekretoriumi – K. Kurnatauskas, kurie šiose pareigose dirbo beveik visą laiką (1927/1928 mokslo metais dekanu išrinktas V. Gaigalaitis). Paskaitas skaitė ir seminarus vedė: doc. P. Jakubėnas – įvadą į religijų istoriją, senosios Bažnyčios istoriją, senųjų religijų istoriją, bažnytinių dogmų istoriją ir vedė Bažnyčios bei religijų istorijos seminarus (1926–1936); doc. V. Gaigalaitis – vidinę ir pagonių misijas, liturgiką, homiletiką, katechetiką, sociologiją, sielovadą, praktinę egzegezę ir vedė katechetikos-liturgikos seminarus (1926–1936); doc. K. Kurnatauskas – Senojo Testamento egzegezę, įvadą į Senąjį Testamentą, žydų tautos istoriją bei hebrajų kalbą ir vedė Senojo Testamento seminarą (1926–1936); profesorius teologijos dr. Jonas Beblavy (g. 1898), slovakas iš Čekoslovakijos, per vienerius metus gerai išmokęs lietuvių kalbą, – įvadą į Naująjį Testamentą, Naujojo Testamento teologiją, teologijos enciklopediją, sisteminę teologiją, simboliką, Naujojo Testamento gadynės istoriją, Jėzaus gyvenimą, Evangelijų egzegezę ir vedė Naujojo Testamento seminarą (1927–1934); doc. Mykolas (Michał) Liučenskis-Lučenski (1897–1933), slovakas iš Čekoslovakijos, – sisteminę teologiją ir vedė seminarą (1928–1929); privatdocentas, nuo 1928 X 25 Lietuvos universiteto teologijos garbės daktaras M. Yčas (1885–1941) – Bažnyčios teisę (1928–1929); privatdocentas kunigas Povilas Tittelbachas (1865–1951), Lietuvos vokiečių evangelikų liuteronų Sinodo senjoras ir Lietuvos evangelikų liuteronų Konsistorijos narys, – dogmatiką, etiką ir vedė sisteminį seminarą (1930–1931); privatdocentas teologijos licencijatas kunigas Jonas Pauperas (1905–1971) – sisteminę teologiją, dogmatiką, simboliką, etiką, apologetiką, religijų filosofiją ir vedė sisteminį seminarą (1933–1936); vyresnysis asistentas diplomuotas teologas Martynas Gervinas, buvęs misionierius Indijoje, – Naująjį Testamentą, graikų kalbą, Naujojo Testamento egzegezę, vedė Naujojo Testamento seminarą (1934–1936). Evangelikų teologijos fakultetas veikė Lietuvos universiteto III rūmuose, Kalnų gatvėje, 27, vėliau Didžiuosiuose universiteto rūmuose, Gedimino gatvėje, 40. Fakultetas naudojosi 3 patalpomis (dekanatas, auditorija ir biblioteka su seminaru). Paskaitos prasidėjo 1926 I 17. Mokslas turėjo būti išeinamas per 8 semestrus. Pagalbines mokslo disciplinas (filosofijos įvadą, filosofijos istoriją, pedagogiką, logiką, bendrąją psichologiją, lotynų, lietuvių, vokiečių, latvių kalbas) turėjo klausyti Humanitarinių mokslų fakultete. Beveik pusę studijuojančiųjų sudarė laisvieji klausytojai, nebaigę gimnazijos, todėl brandos atestatą jie dažniausiai gaudavo suaugusiųjų kursuose. Studijavo Lietuvos ir Latvijos piliečiai – lietuviai, vokiečiai, latviai, lenkai; amžius 20–52 metų. Iš pradžių mokestis už mokslą buvo 75 Lt už semestrą, nuo 1927 rudens – 100 Lt. 20% klausytojų (neturtingieji) nuo šio mokesčio buvo atleidžiami. Kai kurie gaudavo stipendiją. Evangelikų teologijos fakultetas už mokslo darbą – disertaciją galėjo suteikti teologijos daktaro (doctor theologiae) laipsnį. Per 11 metų Evangelikų teologijos fakultetą baigė (įskaitant ir baigusius užsienyje po fakulteto uždarymo) bei teologų diplomus gavo 32 klausytojai: 23 – evangelikai liuteronai (13 lietuvių, 3 latviai, 7 vokiečiai); 9 – evangelikai reformatai. Jie visi buvo Lietuvos piliečiai, gerai mokėjo lietuvių kalbą. 1936 IX 15 Švietimo ministro įsakymu „dėl klausytojų mažo skaičiaus“ Evangelikų teologijos fakultetas buvo „faktiškai suspenduotas“. Po uždarymo Lietuvos vyriausybė skyrė stipendijas evangelikų studentams teologiją studijuoti užsienyje, dažniausiai Šveicarijoje (1938 – 7 stipendijos). Kai kurie, gavę diplomus, grįžo į Lietuvą, kitiems studijas sutrukdė Antrasis pasaulinis karas.

L: Alma mater. Mūsų universitetas ir jo studentija. K., 1930; Prie Lietuvos universiteto ištakų // Lietuvos archyvai. Kn. 4. V, 1992; Gudaitis K. Lietuviai evangelikai. Hamilton, 1957, p. 109–114, 423–425; Pauperas J. Evangelikų teologijos fakultetas // Lietuvos universitetas 1579–1803–1922. Chicago, 1972, p. 382–387; Slavėnas M. G. Die Ewangelische Teologische Fakultet in Kaunas // Die reformatorischen Kirchen Litauens. Erlangen, 1998, S. 217–221.

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Šiame pastate Kaune iki 1936 buvo Vytauto Didžiojo universiteto Evangelikų teologijos fakultetas / Iš Jono Kalvano archyvo

Iliustracija: Evangelikų teologijos fakulteto dėstytojai ir klausytojai, 1929 / Iš Jono Kalvano archyvo