evangelikų reformatų maldos namai

evangelikų reformatų bažnyčios.

evangèlikų reformãtų maldõs nama (pastatai). Griežtesnės (negu evangelikų liuteronų) konfesinės nuostatos lėmė itin asketišką šių pastatų pobūdį. Interjere buvo visiškai atsisakyta paveikslų, statulų ir Nukryžiuotojo atvaizdų. Žvakės buvo statomos tik ant Dievo stalo, naudotos laidotuvių ceremonijose, nors apšvietimui kartais buvo įrengiami ir puošnūs sietynai. Mažojoje Lietuvoje reti evangelikų reformatų maldos namai statyti pagal įvairiataučių – prancūzų, šveicarų, olandų, švedų, Klaipėdoje – šatų (škotų) bei kitų architektų nuostatas, besikeičiančius stilius. Iki XX a. vidurio Klaipėdoje stovėjo evangelikų reformatų maldos namai, 1861 perstatyti pagal romanikos ir gotikos stilius bei Italijos bažnyčių pavyzdžius. Bažnyčia turėjo neproporcingai masyvų ir aukštą bokštą navigacijos sumetimais – kaip orientyrą laivams, nes šios bendruomenės pagrindą sudarė turtingiausi Klaipėdos laivininkai, pirkliai. Iki 1945 evangelikų reformatų maldos namai veikė Karaliaučiuje, Gumbinėje, Įsrutyje, Tilžėje, Nainiškiuose, Piliavoje, Klaipėdoje, Jučiuose.

Kostas Frankas

Martynas Purvinas

Marija Purvinienė

Iliustracija: Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia, XX a. pradžia / Iš Alberto Juškos knygos „Mažosios Lietuvos bažnyčios XVI–XX amžiuje", 1997

Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia, XX a. pradžia / Iš Alberto Juškos knygos „Mažosios Lietuvos bažnyčios XVI–XX amžiuje", 1997