Ernestus Dietzelius

Dietzelius Ernestus (Ernestas Dycèlijus), Ditzel 1629 III 18Karaliaučiuje 1692 V 17Valtarkiemyje, evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas. Nuo 1648 mokėsi Karaliaučiaus universitete. 1659–1661 buvo kunigo Jono Kleino adjunktas Katniavoje, 1661 paskirtas Nybudžių kunigu, o 1664 perkeltas į Valtarkiemį, kur kunigavo iki mirties. Iš jo bažnyčią perėmė Matas Pretorijus. Dietzelius mokėjo lotynų, vokiečių ir lietuvių kalbas. Parašė ir išvertė evangelikų liuteronų bažnytinių giesmių. Pirmosios 2 Dietzeliaus sueiliuotos giesmės ir 7 išverstos iš vokiečių kalbos paskelbtos 1685 Johanno Rikovijaus giesmyne Naujos <...> Giesmių knygos. Giesmės buvo spausdinamos iki XX a. vidurio ir kituose evangelikų liuteronų giesmių rinkiniuose. Manoma, kad nadruviškius Dietzelius laikė senųjų prūsų palikuonimis, o jų kalbą – prūsų kalba. Gottfriedas Ostermejeris knygoje Erste littauische Liedergeschichte, 1793 [Pirmoji lietuviškų giesmynų istorija] rašė, kad „vienintelis Dycelijus ne tik mokėjo eiliavimo taisyklių, bet jų laikėsi“. Dietzelius užrašinėjo lietuvių kalbos žodžius, posakius, jo sukaupta lingvistine medžiaga naudojosi Povilas Ruigys, leisdamas Lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodyną (1747). Minėtina eiliuota Dietzeliaus dedikacija Theophylui Schultzui, parengusiam ir 1673 išspausdinusiam Kristupo Sapūno knygą Compedium grammaticae Lithvanicae [Lietuvių kalbos pradmenys]. Dedikacija parašyta lotynų, taip pat vokiečių kalba. Dietzeliaus sūnus Jonas Kristupas Dietzelius eilėraščius rašė vokiečių kalba.

L: Biržiška V. Aleksandiynas. I. Chicago, 1960 (V., 1990), p. 341–342.

Albertas Juška

Ingė Lukšaitė

Dainora Pociūtė