dvarininkai

dvariniñkai, dvarų savininkai, stambieji žemvaldžiai. Prūsoje nuo XIII a. dvarininkais ėmė darytis vokiečių riteriai ir Katalikų Bažnyčios hierarchai. Stambiausieji dvarininkai buvo Kryžiuočių ordino didysis magistras, vėliau Prūsijos valdovai. Įtakingiausieji dvarininkai – junkeriai – iškilo XV–XVI a. Prūsijos kunigaikštystėje, nuo 1701 karalystėje. Junkerių, politinė ir ekonominė galia buvo gana stipri, nes Mažojoje Lietuvoje buvo mažai miestų, o ir tie nedideli (išskyrus Karaliaučių, Klaipėdą, Tilžę). Panaikinus baudžiavą (1807), dvarininkais tapo ir turtingiausieji vokiečių ūkininkai, į Mažąją Lietuvą atsikėlę per XVIII a. I pusės kolonizaciją ir gavę įvairių privilegijų, laisvių bei teisių. XIX a. naudodami pigų samdinių, daugiausia lietuvių, darbą, dvarininkai prisitaikė prie rinkos ekonomikos sąlygų. Savo valdas dvarininkai didino ir prisijungdami po 1807 baudžiavos panaikinimo nepajėgiančių išsipirkti lietuvių ūkininkų sklypus. 1923 Klaipėdos kraštui susijungus su Lietuvos valstybe, kaime ekonomiškai svarbiausi išliko dvarininkai vokiečiai. Jie pagal Vokietijos interesus veikė krašto politinį gyvenimą, kenkė Lietuvos ūkiui. Dvarininkų lietuvių dėl Prūsijos valdžios diskriminacinės politikos buvo mažai (pvz., XX a. pradžioje lietuvių atstovai: Vokietijos reichstage F. M. Mačiulis ir Prūsijos landtage V. Steputaitis).

L: Böhme K. Gutskerrlich-bäuerliche Verhältnisse in Ostpreussen während der Reformzeit von 1770 bis 1830 // Staats- und Sozialwissenschaftliche Forschungen. Bd. 20. Leipzig, 1902; Görlitz W. Die Junker, Adel und Bauer im deutschen Osten. Glücksburg, 1956; Carsten F. L. Die Entstehung des Junkertums // Preussen. Epochen seiner Geschichte. Berlin, 1964, S. 57–76.

Algirdas Matulevičius

Iliustracija: Šilutės dvarininko Ericho Scheu „Prussia“ draugijos nario bilietas, 1990 / Iš Šilutės muziejaus fondo