Christburgo mūšis

Chrstburgo mšis, Krstburgo mšis įvyko Pamedėje 1271, per Didijį prūsų sukilimą, tarp Kryžiuočių ordino ir prūsų kariuomenių. Bartų vado Divonio Lokio ir pagudėnų vado Linko raiteliai su pėstininkais įsiveržė į Kulmo žemę. Pėstininkų vadas Koltis apsupo Traupeinso pilį (į vakarus nuo Christburgo), o raiteliai pasiekė Aliamo valsčių ir iki Marienverderio viską naikino. Kiti prūsai apsiautė Christburgo pilį. Kai apgultiesiems į pagalbą atvyko dviejų gretimų pilių riteriai, kautynėse, pasak kronikininko Petro Dusburgiečio, žuvo daug prūsų, tarp jų Koltis. Tuomet sukilėliai įrengė stovyklą ant Zirgūnos upės kranto, staigiu manevru persikėlė per ją ir užpuolė nepasirengusius kautis kryžiuočius. Žuvo 12 riterių ir iki 500 eilinių karių. Bėgančiuosius persekiojo iki Christburgo, puolė pilį, sugriovė papilį bei įtvirtinimus. Čia vėl žuvo arba paimta į nelaisvę daug Ordino karių. Pačios pilies, kurioje tebuvo likę 3 riteriai su tarnais, sukilėliai neužėmė dėl prūso pamedėno Sireno, tarnavusio kryžiuočiams, ryžtingų veiksmų (spėta uždaryti pilies vartus). Po to Divonis Lokys su stipria kariuomene vėl puolė Christburgo ir Marienburgo apylinkes. Tačiau kautynėse prie Gubros (Alnos dešinysis intakas) buvo sumuštas, žuvo jo giminaitis Dabaras. Christburgo mūšis – vienas svarbiausių mūšių per 1260–74 sukilimą.

Algirdas Matulevičius

Iliustracija: Du prūsų kariai kovoja su kryžiuočiais (Marienburgo pilies kolonos kapitelio fragmentas), apie 1300 / Iš MLFA