choras

chòras (graikiškai choros – ratelis), dainininkų kolektyvas, muzikos kūrinys (daina, madrigalas, motetas) arba didesnės apimties kūrinio dalis. Lietuvoje XIV a. pabaigoje buvo bažnytiniai chorai, giedoję lenkiškai ar lotyniškai. Pirmieji lietuviški chorai Mažojoje Lietuvoje susibūrė XIX a. pabaigoje Tilžėje. 1873 E. K. Gisevijus suorganizavo chorą, kuris dainuodavo jo harmonizuotas lietuvių liaudies dainas. 1895 V. Storosta (Vydūnas) įkūrė „Birutės“ draugijos vyrų chorą, kuris atliko V. Kudirkos dainas ir gyvavo iki 1897. 1895–1935 Vydūnas vadovavo chorui. Iš pradžių choras giedojo bažnyčioje, nuo 1898 pradėjo dainuoti pasaulietinį repertuarą: lietuvių liaudies dainas bei V. Kudirkos, Vydūno, Alberto Storostos, V. Volfo, K. Janzo ir kitų harmonizacijas, vėliau – S. Šimkaus, Č. Sasnausko, M. K. Čiurlionio, J. Naujalio ir kitų kūrinius. Draugijos choras reguliariai rengdavo koncertus įvairiose Mažosios Lietuvos vietovėse, du kartus per metus organizuodavo dideles vasaros ir žiemos šventes su pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertais, vaidinimais, prakalbomis ir pasilinksminimais. Giedotojai dažnai rengdavo bendrus koncertus su kitų vietovių chorais. Ypač dažnai šventės vykdavo Rambyne. 1911 Birutės ir Tilžės giedotojų draugijų iniciatyva daugelyje Mažosios Lietuvos vietovių pradėjo steigtis jaunimo draugijos. Visos turėdavo chorus. Po metų buvo galima suskaičiuoti 12 tokių chorų: Doviluose, Gumbinėje, Katyčiuose, Lankupiuose, Lauksargiuose, Pagėgiuose, Paskalviuose, Plikiuose, Vyžiuose ir kitur. 1912 X 6 Tilžėje buvo įsteigta jaunųjų draugijų „Santara“. Vėliau draugijos su chorais įsikūrė Gvidžiuose, Klaipėdoje, Natkiškiuose, Pašyšiuose, Plaškiuose, Rusnėje, Saugose, Šilutėje, Šimkuose, Tilžėje, Vanaguose ir kitur. Vienas profesionaliausių Santaros chorų buvo Klaipėdos „Aida“ (1919–1939). Draugijos pirmininkas Adomas Brakas, vadovai Vilius Bajoras, Mikas Šlaža, M. Lacytis, Juozas Gaubas, Berčaitis. Choras daug koncertuodavo visame krašte. Repertuare – lietuvių liaudies, Vydūno ir kitos dainos. 1922 I 14 Aida parodė pirmąjį Mažosios Lietuvos lietuvių jėgomis pastatytą muzikinį spektaklį – M. Petrausko operetę Consilium facultatis. Pajėgūs chorai buvo ir Šilutės Daina (vadovai M. Hofmanas, V. Bajoras), Rukų Ąžuolas (vadovai L. Deivikas, Naujokas, Jurgis Atraškevičius) ir kiti. Evangelikų liuteronų kultūros, švietimo labdaros draugija „Sandora“ (vadovas Vilius Gaigalaitis) taip pat plėtojo chorų veiklą Mažojoje Lietuvoje (1905–1939). Draugijos skyriuose Agluonėnuose, Dėgliuose, Karklininkuose, Kintuose, Klaipėdoje, Kukoraičiuose, Laugaliuose, Pagėgiuose, Priekulėje, Paupyje, Rusnėje, Saugose, Šilutėje, Vanaguose ir kitur veikė chorai, dūdų ir styginių instrumentų orkestrai, ansambliai. Sandoros chorui vadovavo J. Sunius, V. Bajoras, M. Lacytis, M. Gelžinis, J. Lampsatis, E. Kalvaitis, Kibelkštis ir kiti. Repertuare buvo religinės giesmės.1934 prie Klaipėdos „Aukuro“ draugijos (1922–1939) įsikūrė choras Vaidilutė, tapusi tais pačiais metais įkurtos Klaipėdos operos choru. Prie šio choro įsikūrė vyrų choras Šarūnas. Abiem vadovavo Steponas Sodeika. 1926 buvo įsteigta Klaipėdos krašto Giedotojų Draugijų Sąjunga. Jos vadovai – A. Vaičiūnas (1926–1932) ir A. Mikulskis (1932–1939). Sąjunga jungė visus krašto chorus, koordinavo jų veiklą, organizavo dainų šventes. Pajėgiausias buvo Giedotojų draugijos vyrų ir mišrus choras (1926–1939); iki 1932 vadovavo A. Vaičiūnas, vėliau – A. Mikulskis. Šio choro repertuare – lietuvių liaudies, J. Gruodžio, J. Naujalio, J. Strolios, S. Šimkaus, J. Žilevičiaus ir kitų dainos, operų ištraukos, kantatos. Klaipėdos muzikos mokykloje veikė mišrus choras (1923–1930, 1937–1939) ir vyrų choras (1923–1930); vadovai J. Bertulis, J. Kačinskas, J. Žilevičius, V. Marijošius. Chorai dainavo J. Kačinsko, J. Švedo ir kitų lietuvių kompozitorių bei Vakarų klasikų kūrinius. Muzikos mokyklos absolventai vėliau patys vadovavo įvairiems chorams, pvz., J. Atraškevičius, Motiejus Buivydas, Povilas Četkauskas, Antanas Grudzinskas, Antanas Ilčiukas, Viktoras Jauniškis, Kostas Gurevičius, Alfonsas Mikulskis, Jonas Švedas ir kiti. Veikė ir gimnazijų – Klaipėdos Vytauto Didžiojo, Pagėgių K. Donelaičio bei Mokytojų seminarijos, bažnytiniai ir kiti chorai.

Daiva Kšanienė

Iliustracija: „Aidos“ choras pas Graudūšius Žardėje, 1921 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Šaulių sąjungos Klaipėdos choras, dirigentas Antanas Vaičiūnas (viduryje, juoda eilute), dešinėje nuo dirigento sėdi Adomas Brakas ir Marija Brakienė su sūnumi Tautvydu, apie 1925 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos, persikėlusios į Palangą, evangelikų choras: viduryje mokytojas J. Užpurvis, 1940 / Iš Viliaus Ašmio rinkinio