Čekų broliai

Moravų broliai, Bohemijos broliai, čekų religinė bendruomenė.

Čèkų brõliai, Morãvų brõliai, Bohemijos brõliai, čekų religinė bendruomenė, pradėjusi kurtis per husitų karus. XV a. viduryje ją kaip bendriją suformavo P. Chelčický pasekėjai. 1467 formaliai pasitraukė iš Katalikų Bažnyčios, bet neprisidėjo prie jokios kitos. XVI a. prasidėjus Reformacijai, Čekų (Moravų) broliai ėjo su ja išvien. Tuomet turėjo apie 400 kongregacijų su maždaug 50 000 narių, pasiskirsčiusių tarp 3 provincijų: Bohemijos, Moravijos ir Lenkijos. Kiekviena jų turėjo savo sinodą ir vyskupą. 1547 Vokietijos imperatorius Karlas Ferdinandas įsakė Čekų (Moravų) broliams išsidanginti iš krašto. Galutinai iš savo gimtojo krašto – Bohemijos – išvaryti pralaimėjus 1620 mūšį prie Baltojo Kalno. Vedami paskutinio savo vyskupo Jano Amoso Komenský (Comenius; 1592–1670), Čekų broliai rado prieglobstį Saksonijos grafo Lutzendorfo dvare. Didžioji Čekų (Moravų) brolių bendruomenės dalis apsigyveno Leszno mieste (Lenkijoje). J. A. Komenský čia įkūrė savo mokyklą, kurioje mokėsi Čekų brolių vaikai. Lietuvoje Čekų broliai apsigyveno XVII a. I pusėje; juos globojo kunigaikščiai Jonušas ir Boguslavas Radvilos. Žinoma iš 1644 Čekų (Moravų) brolių konvokacija J. Radvilos dvare Orloje prie Balstogės, kurioje aktyviai dalyvavo J. A. Komenský. Peteris Figulus (Jablonski; 1619–1670), kaip artimiausias Komenskio padėjėjas, turintis vyskupo titulą, buvo savo vadovo ir uošvio pasiųstas į Klaipėdą su misija įveikti nesutarimų tarp liuteronų ir reformatų bendruomenių bei įsteigti čia aukštesniojo mokslo įstaigą – kolegiją. Jis sutaikė abi bendruomenes, tačiau dėl ankstyvos mirties kolegijos neįsteigė. P. Figulo sūnus (J. A. Komenský vaikaitis) D. A. Jablonski (1665–1741) 1679–1680 mokytojavo Biržų reformatų mokykloje, vėliau tapo Brandenburgo kurfiursto rūmų pamokslininku ir po G. W. Leibnizo mirties (1716) – Berlyno mokslų akademijos prezidentu. Čekų (Moravų) broliai daug dėmesio skyrė žmonių švietimui ir mokykloms. Baltijos kraštuose XVII–XVIII a. jie turėjo keletą teologijos kolegijų ir 47 mokyklas, kurias baigė apie 2500 mokinių.

L: Kumpera J. Jan Arnos Komenský. Ostrava, 1992, p. 12–15, 16–19, 50.

Vladas Pupšys