Biblija

Bblija (lotynų biblia < graikų biblion – knyga), Šventasis Raštas, judėjų ir krikščionių religijos mokymo pagrindas. Judėjai pripažįsta šventu tik Senąjį Testamentą, krikščionys – ir Naująjį Testamentą. Senasis Testamentas (ST) parašytas hebrajų ir aramėjų kalbomis, turi 3 dalis: Įstatymą, Pranašų knygas ir Raštus, kuriuos sudaro 39 knygos. Naujasis Testamentas (NT) parašytas senąja graikų kalba, jį sudaro 27 kūriniai: 4 Evangelijos (Jono, Luko, Mato ir Morkaus), Apaštalų darbai, 21 laiškas, iš kurių 14 priskiriama apaštalui Povilui (Pauliui) ir Apokalipsė (Apreiškimas Jonui). Reikšmingiausias buvo šv. Jeronimo lotyniškas Biblijos vertimas, vadinamoji Vulgata. Iš jo Biblija versta į kitas kalbas. Biblijos vardu Šventasis Raštas pradėtas vadinti vėlyvaisiais viduramžiais. Anksčiausiai Biblija ir jos dalys į lietuvių kalbą pradėta versti Mažojoje Lietuvoje dar XVI amžiuje. Vaclovo Biržiškos nuomone, ST galėjo būti išvertęs Stanislovas Rapolionis. Tada protestantų tikybos lietuviai sudarė absoliučią to krašto gyventojų daugumą. Trumpų citatų iš Šventraščio randame jau pirmojoje lietuviškoje knygoje – Martyno Mažvydo Katekizme (1547 Karaliaučiuje); jų yra ir kitose Mažvydo išleistose knygose. Tada aktualiausia buvo turėti Evangelijų, ypač skaitomų bažnyčiose sekmadienį ir švenčių dienomis, lietuviškus tekstus. Seniausias išlikusias Evangelijų ištraukas randame vadinamosios Wolfenbüttelio postilės (pamokslų knygos) rankraštyje (nebuvo išspausdintas). Išliko vienas iš nuorašų, rašytas apie 1573. Abraomas Kulvietis XVI a. I pusėje buvo išvertęs dalį Dovydo psalmių. M. Mažvydo bendradarbis Augustinas Jomantas, išvertęs Dovydo psalmes, buvo pradėjęs versti NT, o 1576 savo dvasinės vyriausybės ragintas greičiau tą darbą užbaigti, tačiau netrukus mirė, rankraštis neišliko. 1579 Baltramiejus Vilentas išspausdino savo išverstas Evangelias bei Epistolas, Nedeliu ir schwentuju dienosu skaitomasias. 1612 jos buvo Lazariaus Sengstocko išleistos dar kartą. 1579 III 6 Bibliją versti ėmėsi Jonas Bretkūnas. Dirbdamas su pertraukomis, iki 1590 XI 29 jis baigė visą Biblijos vertimą, kalbos klausimais kiek padedamas Zacharijaus Blotno, Danieliaus Gaidžio, Fridriko Masalskio, Jono Hopnerio, Jono Bylaukio, Simono Vaišnoro, Jurgio Musos-Martynaičio, Jono Gedkanto, Patroko Velverio ir Mikalojaus Siautilos. Prūsijos valdžia šį rankraštį nusipirko, bet neišspausdino. Tad lietuviškasis Biblijos vertimas (Bretkūno Biblija) dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių nebuvo išleistas. Tuo padaryta didelė žala lietuvių kultūrai. Bretkūno Biblijos rankraštis (5 dideli ir 3 mažesni tomai) išliko Vokietijoje, dabar mokslo reikalams spausdinamas kalbininkų Franzo Scholzo ir Jocheno Rangės rūpesčiu. Biblijos išleidimas visoms tautoms turėjo didelę reikšmę. Antai XVI a. Martyno Liuterio į vokiečių kalbą išversta Biblija nulėmė vokiečių bendrinės kalbos atsiradimą. Deja, Bretkūno atliktas milžiniškas darbas, veikalo neišleidus, Lietuvai tokios reikšmės neturėjo, todėl lietuvių bendrinė kalba susiformavo daug vėliau. Po 25 metų kitas Mažosios Lietuvos lietuvis Jonas Rėza pertvarkė vieną Bretkūno rankraščio knygą – Psalteras Dowydo ir 1625 ją išleido. Tas leidimas labai svarbus, nes jis davė pradžią vietinės vakarų aukštaičių tarmės pagrindu dar besiformuojančiai Mažosios Lietuvos rašomajai kalbai, kuri ilgainiui buvo perkelta į Didžiąją Lietuvą ir nulėmė mūsų dabartinės bendrinės kalbos atsiradimą. 1701 Karaliaučiuje buvo išspausdintas S. Bitnerio iš graikų kalbos išverstas Naujasis Testamentas. Redagavo F. Schusteris, pritaikydamas jo kalbą Prūsijai (Mažajai Lietuvai). Naujas Naujojo Testamento vertimas (iš M. Liuterio vertimo) buvo išspausdintas 1727 (parengė Pilypas Ruigys). XVIII a. I pusėje buvo organizuotas naujas visos Biblijos vertimas. Pasinaudojus Bretkūno darbu, pirmą kartą visa Biblija lietuviškai išleista 1735. Leidimą parengė didelė specialistų grupė. Darbą organizavo vyskupas Johannas Jakobas Kvantas (Quandt). Po to Mažojoje Lietuvoje Biblija buvo daug kartų leidžiama, vertimas tobulinamas. Ypač daug nusipelnė Martynas Liudvikas Rėza ir Frydrichas Kuršaitis.

Zigmas Zinkevičius

MLFA

Iliustracija: Biblijos rankraščio (vokieškai, 1387) iš Karaliaučiaus archyvo fragmentas / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Iliustracija: Pirmojo Biblijos (lietuviškai, 1735) leidimo antraštinis lapas