baroko architektūra

Europoje XVII–XVIII a. paplitusi architektūros kryptis, pasižymėjusi puošnumu ir didingumu.

baròko architektūrà, Europoje XVII–XVIII a. paplitusi architektūros kryptis, pasižymėjusi puošnumu ir didingumu. Didžiojoje Lietuvoje baroko architektūra paplito kontrreformacijos laikais; čia pagal Italijos pavyzdžius buvo statomos puošnios katalikų bažnyčios, įspūdingi didikų rūmai. Protestantiškoje Prūsijoje statyti paprastesni pastatai, ryškesnės puošmenos jiems nebūdingos. Ypač kuklios to meto protestantų bažnyčios, kurių asketiška išvaizda atspindėdavo liuteronybės ir kitų konfesinių krypčių nuostatas. Būdingi baroko architektūros elementai (spiralės, kriauklės pavidalo puošmenos, gausios skulptūros, įvairūs lipdiniai) to meto Prūsijos pastatuose buvo paprastesnių formų ir naudoti saikingiau. Mažojoje Lietuvoje vyravo šiaurietiškos baroko architektūros atmaina – santūresnė nei Didžiojoje Lietuvoje. Baroko architektūros klestėjimo amžiais Prūsija buvo nedidelė valstybė, patyrusi naikinančius antpuolius ir kita, todėl čia mažiau statyta šiai architektūros krypčiai būdingų puošnių rezidencijų, mažiau įrenginėta didingų aikščių miestuose ir kitur. Dalis žymiausių baroko architektūros pavyzdžių sunyko ar buvo sunaikinta vėlesniais amžiais (pvz., Bubainių rūmai, XVIII amžiuje). Būdingesni baroko architektūros pavyzdžiai: rotušė ir lietuvininkų bažnyčia Tilžėje (abi nugriautos sovietmečiu), barokiniu bokštu papuošta Liuterio bažnyčia Įsrutyje (nugriauta sovietmečiu), Stalupėnų bažnyčia. Puošniu barokiniu bokštu buvo apvainikuota ir senoji Ordino bažnyčia Tilžėje greta Karalienės Luizės tilto (sudeginta ir nugriauta sovietmečiu). Kaip vietinės baroko architektūros pavyzdys išliko gyvenamasis namas Klaipėdoje, Vežėjų g. 10 ir kita. Klaipėdos baroko architektūrai būdingi fachverkiniai sandėliai ir gyvenamieji namai, turėję mansardinius stogus, papuoštus vėtrungėmis ir drožinėtais stoglangiais, taisyklingai sudalintais plačiais langais su alavuotais figūriniais apkaustais (namai Sukilėlių g. 19, D. Vandens g. 6, 8, Aukštojoje g. 3, 7, Vežėjų g. 2.).

Kostas Frankas

Martynas Purvinas

Marija Purvinienė

Iliustracija: Baroko architektūra. Tilžės lietuvininkų bažnyčia, XVIII a. pabaiga–1944 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Iliustracija: Baroko architektūra. Tilžės lietuvininkų bažnyčios vidus, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Baroko architektūra. Holsteino medžioklės pilis, 1697 / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Iliustracija: Baroko architektūra. Karaliaučiaus pilies bažnyčia, 1690–1701 / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Baroko architektūra. Tilžės lietuvininkų bažnyčia, XVIII a. pabaiga–1944 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Baroko architektūra. Tilžės lietuvininkų bažnyčios vidus, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Baroko architektūra. Holsteino medžioklės pilis, 1697 / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Baroko architektūra. Karaliaučiaus pilies bažnyčia, 1690–1701 / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932