Bubainys

Bubáinys (vok. Grosz Bubainen, nuo 1938 Waldhausen; rus. Berežkovskoje), kaimas, dvaras, valsčius ir seniūnija Įsruties apskrityje, Narkyčių parapijoje, 10 km į vakarus nuo Įsruties, prie Įsruties–Karaliaučiaus plento ir Priegliaus upės. Kunigaikštis Leopoldas iš Dessau, pramintas „senuoju Desaviečiu“ (der alte Dessauer), apie 1734–1737 čia pasistatydino pilį – vasaros rezidenciją. Savo dydžiu (130 kambarių) bei architektūra ji buvo krašto puošmena. Vykstant Rusijos ir Prūsijos karui, pilį 1757–1758 sunaikino rusai; ji nebuvo atstatyta. 1939 Bubainyse buvo 758 gyventojai. Tankiai užstatyti paplente nusidriekę Didieji Bubainys, valstybinis dvaras su gariniu malūnu slėnio viršuje, geležinkelio stotis su miškų urėdija, užeiga ir miškininkų gyvenvietė, buvusi 1,5 km į pietus nuo senojo kaimo. Mažieji Bubainys buvo 3 km arčiau Įsruties, Priegliaus slėnio viršuje ir paplentėje, su miško užeiga prie Bubainių girios. 1994 dar aptikta vaizdingų senų pastatų, dvaro liekanų. 1317 minimas vietovardis yra priesagos -ain- vedinys iš Bub- šaknies vardo. Plg. dar Sembos vietovardį Bubain ir lietuvišką pavardę Bùbas, upėvardį Bubà Telšių apskrityje (: bubėti – marmėti).

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Bubainys prie Priegliaus upės, iki 1945 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Bubainys, 1994