atsišaukimas

atsišaukmas, kreipimasis raštu ar žodžiu į visuomenę, valdžią, organizacijas, atskirus asmenis, arba valdžios, partijų, grupių kreipimasis į visuomenę. Dar vartojamas terminas manifestas, o proklamacija Lietuvoje tolygi atsišaukimui. Siauresne prasme atsišaukimas tolygus išspausdintam lapeliui, kuriame visuomenė ar jos dalis kviečiama padaryti politinį veiksmą. Atsišaukimams priskiriami ir įvairūs pareiškimai, deklaracijos. Pvz., Lietuvoje gyvenantys ir išeiviai lietuvininkai 1992 Vilniuje paskelbė deklaraciją Dėl Mažosios, arba Prūsų, Lietuvos, kuria pasižadama vykdyti Tilžės akto (1918) ir Fuldos aktų (1946) nuostatas. Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje atsikūrusi Mažosios Lietuvos taryba 1947 I 15 Fuldoje paskelbė Mažosios Lietuvos lietuvių protestą (2-asis Fuldos aktas) prieš autochtonų lietuvių naikinimą ir tėvynės kolonizavimą rusais, reikalaujama sustabdyti genocidą, sudaryti galimybę Mažoisos Lietuvos žmonėms grįžti į savo tėvynę. Atsišaukimas – labiausiai paplitusi agitacinės literatūros forma, politinės publicistikos žanras. Atsišaukimai klijuojami ant skelbimų stulpų, sienų, tvorų, skaitomi žmonių susibūrimuose, skelbiami spaudoje, per radiją ar televiziją. Populiariausias atsišaukimų platinimo būdas – lapelių skleidimas. Daugiausia atsišaukimų būdavo leidžiama per sukilimus, revoliucijas, kontrrevoliucijas, karus, kitais ypatingais atvejais. Žinomi nuo spaudos išradimo XV a., pradėjo plisti XVI a. per Reformaciją. 1863 spalį Mažojoje Lietuvoje Patriotiszka Draugystė išleido lietuvių rinkiminį atsišaukimą Gywatininkai Prusu Žemės. Jonas Šliūpas 1885 paskelbė atsišaukimą Į lietuvininkus wiso swieto. Vilius Bruožis ir Juozas Mikšas 1886 paskelbė du atsišaukimus dėl žurnalo Aušra. XIX a. pabaigoje imta kasmet spausdinti atsišaukimus, kuriuose buvo raginama darbininkus švęsti gegužės 1 dieną. Daug atsišaukimų išleido Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystės (veikė 1890–1918) rinkimų į Prūsijos Landtagą ir Vokietijos Reichstagą, lietuvių ūkinių ir kultūrinių teisių gynimo tikslais. 1897 IX 30 Tilžėje lietuvių, lenkų, prancūzų, anglų ir vokiečių kalbomis išspausdintame Atsiszaukime lietuvių į visą civilizavotą svietą dėl lietuviškos spaudos draudimo Rusijos okupuotoje Didžiojoje Lietuvoje parodytas ir tuometinis Rytų Prūsijos valdžios įstaigų bei Tilžės piliečių požiūris į Mažojoje Lietuvoje leidžiamą Didžiajai Lietuvai skirtą lietuvišką spaudą. Atskleistas vokiečių ir rusų valdžios, policijos bendradarbiavimas persekiojant lietuvišką spaudą, jos leidėjus bei knygnešius. Berlyno lietuvių draugijos atsišaukime (1903?), išspausdintame Otto Mauderodės spaustuvėje Tilžėje, kreipiamasi į Berlyno lietuvius: Lietuvi, atbusk! Per ilgus metus jau gyveni tarp vokiečių... 1914 išspausdintas Komiteto K. Donelaičio paminklui statyti atsišaukimas (5000 egz.?) Paszaukimas statymo paminklo mūsų didžiausiam poetui Kristijonui Donelaičiui isz priežasties duszimtmetinių jo gimtinės sukaktuvių. Po Pirmojo pasaulinio karo žlugus Vokietijos imperijai, imta skelbti atsišaukimus į lietuvininkus dėl Mažosios Lietuvos susijungimo su Didžiąja. Prūsų Lietuvos tautinė taryba (netrukus pavadinta Mažosios Lietuvos tautine taryba) jos įsteigimo dieną, 1918 XI 16, lietuvių ir vokiečių kalbomis išleido didžiuliu tam metui 100 000 egz. tiražu atsišaukimą Pašaukimas lietuvininkams! Lietuvininkai! Pabuskit! Klausykit! Padabokit! Jis lapkričio 19 buvo pakartotas laikraštyje Lietuviška ceitunga ir Konservatyvų draugystės laiškas. Atsišaukime rašoma: „Ten, kur Labguva, Vėluva, Įsrutis, Darkiemis, Geldapė – tai vis yra lietuviški kraštai, kur mūsų tėvų tėvai savo gražiąją kalbą vartojo ir lietuviškai gyveno. <...> mes su Didžiąja Lietuva esame vienos motinėlės vaikai, kad ką mūsų priešininkai per šimtmečius išardę, dabar laikas vėl suvienyti. Viena giminė, viena kalba, viena žemė, viena valdžia - toks turi dabar mūsų reikalavimas būti“. Prasidėjus Klaipėdos krašto sukilimui, Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas 1923 I 9 Klaipėdoje paskelbė atsišaukimą Lietuwiai, Klaipėdos kraszto gywentojai! Per Antrąjį pasaulinį karą 1943–1944 iš Maskvos į nacių okupuotą Lietuvą per radiją buvo skelbiama: „Mažoji Lietuva – nuo amžių lietuvių gyventas kraštas. Ji bus grąžinta Lietuvai!“ Mažosios Lietuvos taryba Fuldoje 1947 liepos mėn. atsišaukimu Mažosios Lietuvos Lietuviai!, (vok. tekstas Landsleute aus Preussisch-Litauen!) kreipėsi dėl tautiečių suregistravimo ir paramos jiems iš Amerikos teikimo. Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio 1951 atsišaukime iš Romos Vasario 16-osios proga (išspausdintas Keleivyje, 1951, nr. 1) pažymima, kad susidaro palankesnės sąlygos kovai už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir reiškiama viltis, kad demokratinė valstybė apjungsianti visas lietuvių žemes – Didžiosios ir Mažosios Lietuvos – su sostine Vilniuje. Atkūrus Lietuvos valstybę, Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio suvažiavimas (įvyko 1990 IX 2 Čikagoje) kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą atsišaukimu Mažoji Lietuva mirtinoje tyloje (Dirva, 1990 X 4), prašydamas Lietuvos vyriausybės rūpintis ir lietuvininkų tėvyne. Grupė Lietuvos mokslininkų Mažosios Lietuvos tyrėjų atasišaukimu Mažoji Lietuva neturi būti pamiršta! (Vilnius, 1994 IX 27) primygtinai ragina valdžios institucijas ir visuomenę rūpintis Mažąja Lietuva – tai įsakmiai primenąs mūsų brolių prūsų ir lietuvininkų balsas. 1995 V 27 Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ VII suvažiavimo Klaipėdoje dalyviai priėmė Kreipimąsi dėl Prūsijos likimo (knygoje Potsdamas ir Karaliaučiaus kraštas, V., 1996). Jame Lietuvos valdžios, Pasaulio lietuvių bendruomenės prašoma neatidėliotinai inicijuoti tarptautinės konferencijos Prūsijos ateities klausimu sušaukimą. Reikalaujama sugrąžinti pagrįstas senbuvių teises turėti Tėvynę, demilitarizuoti Rusijos okupuojamą Karaliaučiaus kraštą, išlaisvinti Prūsiją nuo bet kokio siuzereniteto.

L: Gocentas V. Budėjimas dėl Mažosios, arba Prūsų, Lietuvos // Voruta. 1993, nr. 24; Brakas M. Mažosios Lietuvos politinė ir diplomatinė istorija. V., 1995.

Iliustracija: Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto 1923 metų atsišaukimas / Iš MLFA

Iliustracija: Atsišaukimas (pašaukimas) dėl Kristijono Donelaičio paminklo statymo, 1914 / Iš Domo Kauno „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996