alkai

akai, šventvietės, senovės baltų religinių apeigų šventos vietos, dažniausiai kalvotos giraitės, kuriose augę šventais laikyti ąžuolai. Apie prūsus rašęs Petras Dusburgietis XIV a. mini, jog jie turėjo šventų giraičių, laukų ir vandenų, kuriuose niekas nedrįso nei medžio kirsti, nei žemės dirbti. Tokios šventomis laikytos vietos buvo paskiriamos atskiriems dievams. Žinoma Patrimpo kalva Darkiemyje (rus. Oziorsk), netoli Tilžės – Potrimen kaimas, prie Šilutės – Potrimpen vietovė, netoli Įsruties –Patrempschen. Nemaža vietovių mini kauko vardą: Kaukelawke, Kaukeyne ir kita. Nadruvoje buvo Romovės vieta, kurioje gyveno krivis, gerbiamas kaip popiežius (P. Dusburgietis). Simonas Grunau vėliau aprašė Videvučio ir Brutenio laikais buvusią Romovę su milžinišku ąžuolu, ant kurio buvo įtaisyti trys pagrindinių prūsų dievų stabai – Patrimpo, Patulo ir Perkūno. Manoma, jog ši Romovė buvo Semboje, prie Alkų kalvagūbrio (vok. Alkgebirge). Nadruvos Romovė prie Auksinės upės, arba Katniavoje, galėjo būti paskutine prūsų šventąja vieta, kurioje jie atliko religines apeigas, prašydami dievų užtarimo dėl kryžiuočių apgulties.

Jonas Trinkūnas

Iliustracija: Alkas – prūsų Romovė / Pagal 1684 Christopho Hartknocho piešinį