Žukų parapija

Žukų parãpija. Įsteigta 1900 (iki tol atvykstantis Viešvilės kunigas H. Hammeris pamaldas laikė pradinės mokyklos pastate), pamokslauti atsiųstas Jonas Ločeraitis (Johann Lozereit). Jo rūpesčiu, masyviu bokštu romaniškąjį stilių menanti bažnyčia pasistatyta per 4 metus – pašventinta 1904 (Heinricho Alberto Kurschato duomenimis, 1907). Jos vidinė erdvė padalyta į 2 lygiomis lubomis dengtas navas. Altorių ir sakyklą iš 3 pusių supo chorai, galiniame buvo vargonai. Interjerą puošė dailus žvakių sietynas. Bendruomenė įsteigė savo chorą, įsirengė salę konfirmantams mokyti. 1905 parapijai priklausė 1800 žmonių, iš jų 1000 lietuvių, 1921 – 1500, 1926 – 2316, 1936 – 2250. Kunigavo lietuvių kilmės dvasininkai: J. Ločeraitis (1900–1911), Francas Adomaitis (1912–1918), Dovydas Jurkaitis (1918–1919), Johanas Kalvaitis (1920–1937), Martinas Radtke (1937–1938), Johanas Juknaitis (Jucknat; 1939–1943). Pastarasis karui baigiantis pasiųstas į Rytų frontą. Paimtas į nelaisvę kalėjo iki 1949. Po Antrojo pasaulinio karo pamaldas parapijiečiams laikė sakytojas A. Neimanas. Vėliau sovietų valdžia bažnyčią nusavino, joje įrengė sandėlį. 1992 bendruomenė atkurta, bažnyčia suremontuota; kunigas Ridas Tamulis.

Albertas Juška

Iliustracija: Žukų parapijos klebonija, 2002

Iliustracija: Žukų bažnyčia, 2002