Žemės ūkio bankas

Žẽmės kio bánkas (vok. Landschaftsbank A.G.), akcinis bankas. Įsteigtas 1923 III 24 daugiausia Klaipėdos krašto dvarininkų iniciatyva, pertvarkius Rytprūsių žemės ūkio banko Klaipėdos ir Šilutės skyrius į savarankišką įstaigą. Pradėjo veikti turėdamas 150 mln. Vokietijos markių akcinį kapitalą (vėliau perskaičiuotas į 150 000 Lt). 1/3 akcijų priklausė Rytprūsių žemės ūkio bankui. Pastarasis į Žemės ūkio banko priežiūros tarybą deleguodavo 3 narius (iš 9) ir į valdybą – 2 (iš 3). 1932 priežiūros tarybos narių sumažinta iki 6, iš kurių 2 paskirdavo minėtas Rytprūsių bankas. Turėjo skyrius Šilutėje ir Pagėgiuose (nuo 1925). Po Žemės ūkio banko priedanga veikė „Agraria“ ir Kredito sąjunga. Įsteigta daugiausia ūkininkams kredituoti, tačiau pamažu tapo ir pramonininkų bei prekybininkų banku. Dėl nedidelio nuosavo kapitalo buvo mažai pajėgus teikti ilgalaikius kreditus ūkininkams. 1937 užėmė III vietą tarp krašto bankų. Buvo gausiai remiamas Vokietijos ypatingais kreditais (daugiau kaip 4 mln. Lt). Kadangi krašte finansavo pronacistinę, antilietuvišką veiklą, 1934 jo vadovai suimti ir teisti, o veiklai prižiūrėti paskirtas Lietuvos komisaras. 1938 susijungė su Raiffeiseno banku, bet Vokietijai 1939 užgrobus kraštą, vėl veikė savarankiškai.

Vladas Terleckas