Walther Hubatsch

Hubatsch Walther (Hùbačas) 1915 VII 17Karaliaučiuje 1984 XII 29Bad Godesberge (prie Bonos), Prūsijos istorikas, kultūros veikėjas. 1934 baigęs gimnaziją Tilžėje, studijavo istoriją ir germanistiką Karaliaučiaus, Hamburgo, Müncheno ir Göttingeno universitetuose. Profesorius (1949). 1939–1942 vokiečių kariuomenės karininkas. 1943 pateikęs habilitacinį darbą, įgijo teisę dėstyti aukštojoje mokykloje. Nuo 1949 Göttingeno, 1956–1982 Bonos universitetų profesorius. Göttingeno sambūrio dalyvis. Tarp Hubatscho paskelbtų istorinių šaltinių, aprėpiančių įvairius Kryžiuočių ordino, Prūsijos kunigaikštystės (vėliau – karalystės), suvienytosios Vokietijos istorijos laikotarpius, yra labai svarbus E. Joachimo parengtas, Hubatscho papildytas, suredaguotas ir 1948–1973 išleistas 3 tomų dokumentų rinkinys Regesta historico-diplomatica Ordinis S. Mariae Theutonicorum 1198–1525 [Šv. Marijos Vokiečių ordino istorijos ir diplomatijos registrai 1198–1525]. Kitos publikacijos: Quellen zur Geschichte des Deutschen Ordens, 1954 [Vokiečių ordino istoriniai šaltiniai]; su kitais – Urkunden und Akten zur Geschichte der preussischen Verwaltung in Südpreussen und Neuostpreussen. 1793–1806, 1961 [Pietų ir Naujųjų Rytprūsių valdymo istorijos dokumentai ir aktai. 1793–1806]; Scriptores rerum Prussicarum, Bd. 6, 1968 [Prūsijos istorijos autoriai, t. 6]; Die evangelischen Generalkirchen- und Schulvisitationen in Ost- und Westpreussen 1853–1944, 1970 [Vakarų ir Rytų Prūsijos evangelikų bažnyčių ir mokyklų generalinių vizitacijų protokolai, 1853–1944]. Su kitais parengtame 21 tomo šaltinių leidinyje Grundriß zur deutschen Verwaltungsgeschichte 1815–1945 [Vokiečių valdymo istorijos pagrindai 1815–1945] 5 tomai skirti Rytprūsiams; aptariama ir vertinama Vokietijos administracijos vykdyta Prūsijos politika. Lietuvių ir mozūrų nutautinimo klausimams skirta Hubatscho studija Masuren und Preußisch-Litthauen in der Nationalitätenpolitik Preußens 1870–1920, 1966 [Mozūrija ir Prūsų Lietuva Prūsijos valstybės tautinėje politikoje 1870–1920]. Evangelikų Liuteronų Bažnyčios raidai Rytprūsiuose bei Mažojoje Lietuvoje skirtas 3 tomų veikalas Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreußens, 1968 [Rytprūsių Evangelikų Bažnyčios istorija]. Jis parašytas labai kruopščiai: gausiai panaudoti ankstesnių tyrėjų ir nauji archyviniai duomenys; pateikta daug dokumentų, 715 bažnyčių nuotraukų, paveikslų. Lietuvos mokslininkams pateikė svarbios medžiagos Kristijono Donelaičio memorialiniam muziejui Tolminkiemyje įrengti. Kiti veikalai: Eckpfeiler Europas. Probleme des Preußenlandes in geschichtlicher Sicht, 1953 [Europos kertinis stulpas. Prūsų krašto problemos istoriniu požiūriu]; Wege und Wirkungen ostpreußischer Geschichte, 1956 [Rytprūsių istorijos keliai ir pasekmės]; Albrecht von Brandenburg-Ansbach, 1960 [Albrechtas Brandenburgietis Ansbachas]; Die Albertus-Universität zu Königsberg, 1966 [Alberto universitetas Karaliaučiuje]; Friedrich der Große und die preußische Verwaltung, 1973 [Frydrichas Didysis ir Prūsijos valdymas; II pataisytas leidimas 1982; 1975 anglų kalba]; Stein Studien. Die preußischen Reformen des Reichsfreiherrn Karl von Stein zwischen Revolution und Restauration, 1975 [Šteino studijos. Imperijos barono Karlo Šteino reformos Prūsijoje, vykdytos tarp revoliucijos ir restauracijos]; Grundlinien preußischer Geschichte Königtum und Staatsgestaltung 1701–1871, 1983 [Pamatiniai Prūsijos karalystės ir valstybės santvarkos istorijos bruožai 1701–1871]. Būdamas konservatyvių pažiūrų ir vadovaudamasis to meto oficialia vokiečių istoriografija, Hubatschas teisino Vokiečių (Kryžiuočių) ordino, Prūsijos karalystės valdovų vykdytą ekspansinę politiką, aukštino šių valstybių karinę galybę. Nepagrįstai teigė, kad Kryžiuočių ordinas nebuvęs karinė organizacija, aiškino, kad jis buvo dvasinė kongregacija – „misijų valstybė“. Kryžiuočių karai baltų kraštuose traktuojami kaip „misijų žygiai“. Teigė, kad Ordino valstybėje buvęs vokiečių užkariautojų ir prūsų interesų bendrumas. Pritarė Gertrudos ir Hanso Mortensenų nepagrįstai koncepcijai dėl lietuvininkų etnogenezės ir Prūsų (Mažosios) Lietuvos susidarymo. Klaidingai teigė, kad Rytprūsiuose nebuvę prievartinio vietos gyventojų (autochtonų) vokietinimo, socialinei padėčiai jų tautybė neturėjusi jokios reikšmės, kad mokykla neprisidėjusi prie mažlietuvių germanizavimo. Tautinių mažumų žmonės, jo nuomone, pirmiausia Vokietijos piliečiai. Jų individualumas, tautinė savastis – mažiau reikšmingi dalykai. Hubatscho veikalai daro pastebimą įtaką daugeliui dabarties Vokietijos istorikų.

Albertas Juška

Algirdas Matulevičius

Vytautas Raudeliūnas

Iliustracija: Walteris Hubatschas, 1975 / lš Napaleono Kitkausko rinkinio

Iliustracija: Žiokų bažnyčia (Semba), iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Miellaukių bažnyčia, Labguvos aps., iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968